Didėjančios išlaidos šildymui dėl brangstančio kuro ir skatinimas mažinti aplinkos taršą verčia individualių namų savininkus pagalvoti apie renovaciją bei savo gyvenamųjų pastatų apšiltinimą. Deja, toks sprendimas atsiremia į nemažas pirmines investicijas, kurios reikalingos renovacijai atlikti. Aišku investicijos į renovaciją neatsiperka greitai, bet ar galime įkainoti savo gyvenimo komfortą gerinančias priemones ir jų atsiperkamumą? Visi nori turėti geras, sveikas gyvenimo sąlygas bei mėgautis šiluma ir komfortu. O tai galima pasiekti apšiltinant pastato sienas, stogą bei grindis. Šiltinimo medžiagų ir darbų kaina daugiausiai priklauso nuo to koks šiltinimo variantas ir kokio gamintojo medžiagas rinksitės norimam tikslui pasiekti, tačiau daugeliu atveju ši investicija leis sutaupyti ilguoju laikotarpiu. Džiugu yra tai, jog valstybė kuria tokias programas, kurių dėka galime renovuoti ir apšiltinti savo namus kur kas pigiau.

Klimato kainos programa
Viena populiariausių bendrosios klimato kaitos programos subsidijavimo priemonių yra fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) programa. Pasak šios vertingos, tačiau ne visiems dar pažįstamos programos, per vieną kvietimą yra skiriama apie 11 mln. eurų individualių namų bendrajai renovacijai atlikti. Tiesa, kaip ir visur ši programa turi savo sąlygas, apribojimus ir taisykles.
Norint pretenduoti į subsidijas iš šios programos, dažniausiai dukart metuose yra skiriamas laikas, kuomet gyventojai turi galimybę pateikti paraišką, savo namo renovacijai atlikti. Paraiška teikiama dar prieš pradedant renovuoti ir šiltinti savo namus, o gavus patvirtinimą darbai turi būti įvykdyti per 15 mėnesių nuo subsidijai tinkamai įvertinto pastato pradžios.
Būtina paminėti, jog maksimali subsidija, vienam projektui gali siekti iki 14 500 eurų. Galima subsijos suma priklauso nuo Jūsų renovuojamo namo naudingojo ploto, nes dabar nustatyta, kad finansuojama suma 75 EUR vienam kvadratiniam namo plotui, todėl kuo namas didesnio ploto tuo galima didesnio dydžio subsidija.
Bene svarbiausias kriterijus norint dalyvauti šioje programoje, yra tas, jog iš esamos namo energinio naudingumo klasės (ne aukštesnės kaip C) reikia pasiekti, kad pastatas po renovacijos turėtų B ar aukštesnę energinio efektyvumo klasę bei ir ne mažiau kaip 40% būtų sumažintos skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudas (kWh/m2/metai) lyginant su buvusiomis iki šiol.
Ne gana to, renovacijos metu apšiltinę savo namą su valstybės parama, jūs taip pat turite galimybę pakeisti ir šilumos gamybos įrenginį, į tokį kuris būtų ekologiškesnis ir ekonomiškesnis. Dalis žmonių daro bendrą klaidą, kuomet pasinaudoja šilumos įrenginio keitimo subsidija, bet prieš tai neapšiltina iš namo. Tokiu atveju išlaidos šildymui nesumažėja, tačiau gali net ir padidėti. Dėl neefektyvios namo šiluminės izoliacijos ar jos nebuvimo, ekologiškais energijos šaltiniais šildant patalpas, energija tiesiog išeina per kiauras atitvaras. To pasėkoje nors ir energija išgaunama kur kas ekologiškiau, mes ją išleidžiame per energiškai neefektyvias pastato konstrukcijas, taip permokant už sunaudotą energiją.
Tai tik trumpas valstybinių renovacijos programų individualiems gyvenamiesiems namams aprašymas, todėl kviečiu visus pasižiūrėti mano paruoštą 55 min. internetinį seminarą, kuriame pristatysiu visus programos niuansus ir kaip jomis pasinaudoti ateityje.
Seminaro įrašas čia: https://www.rockwool.com/lt/lp/renovacija-su-valstybes-parama/
Rolandas Samajauskas
UAB „Pastatų sertifikavimo centras“


