Vidinis būsto šiltinimas – alternatyva negalintiems apšiltinti pastatų išorės

Andrius Buska 6 min

old basement renovation in process

Lietuvoje daugiabučių namų gyvenamasis plotas yra apie 60 milijonų kvadratinių metrų, tačiau dažniausiai dėl organizacinių ir finansinių sunkumų daugiabučių namų gyventojai savų pastatų apšiltinti iš išorės nesugeba, todėl pasirenkamas vidinis būsto šiltinimas.

 

Šiltinimas iš vidaus pasirenkamas dėl įvairių priežasčių

Gyvenamąsias ar kitokias patalpas iš vidaus šiltinti tenka ne tik standartinių daugiabučių gyventojams, bet ir gyvenantiems ar dirbantiems architektūros paminklų ar saugotinų senamiesčio pastatų statusą turinčiuose namuose, kurių fasadų keisti neleidžia paminklosaugininkai. Vertėtų paminėti, kad besirenkantieji ar priversti rinktis vidinį patalpų šiltinimo būdą, gerokai sutaupo, nes tokiam šiltinimui nereikalingos brangios, atmosferiniams poveikiams atsparios apdailos medžiagos, nereikia statyti pastolių, nuomoti brangios technikos. Patogu tai, kad sienų vidinio šiltinimo darbai atliekami bet kuriuo metų laikotarpiu, o juos gali atlikti pats būsto savininkas. Manoma, kad dėl minėtųjų priežasčių toks šiltinimo būdas praktikuojamas ir statant naujus sublokuotus mažaaukščius gyvenamuosius namus, be to, jį pamėgo ir seniau statytų bei solidžiai iš išorės apdailintų individualių namų savininkai. Galima išvardinti daugybę atvejų, kai vidinis sienų šiltinimas pasiteisina. Pavyzdžiui, kai kurie, seniau statytų daugiabučių namų gyventojai, tokiu būdu šiltina į šiaurę ar į vėjuotą pusę atgręžtų kambarių, su menkai tešildomomis bendrojo naudojimo patalpomis (koridoriais, laiptinėmis ir pan.) susijusias sienas, o atsijungę nuo centralizuoto šilumos tiekimo, priversti taip šiltinti bendras sienas su kaimynais.

Kodėl populiarus vidinis šiltinimas?

Vidinis pastatų šiltinimas ,,populiarėja“ ir dėl to, kad Lietuvos statybinių medžiagų rinkoje daugėja lakštinių apdailos medžiagų – gipskartonio, medienos plaušo, cemento drožlių, laminuotų plokščių bei medinių ar plastikinių dailylenčių. Pavyzdžiui, tašelių karkasas, prie kurio tvirtinamos tokios plokštės ar dailylentės, turėtų būti impregnuotas antiseptiku, tarp jo ir sienos turi būti polietileno juostos – izoliacinės tarpinės. Tokios tarpinės, tik iš specialių savaime prisiklijuojančių gumos juostų klijuojamos ir prie profiliuotos skardos karkaso elementų. Šių, dažnai nepagrįstai siekiant ,,sutaupyti“ atsisakomų tarpinių paskirtis – apsaugoti karkaso elementus nuo kondensacinės drėgmės, sugerti, slopinti smūginį garsą.

Vidiniam šiltinimui rekomenduojamos medžiagos

Vidinį šilumos izoliacinį sluoksnį įrengti rekomenduojama iš išlaikančių savo formą, kvėpuojančių, laidžių vandens garams ir jų nekaupiančių akmens vatos plokščių. Šiltinimui iš vidaus labiausiai tinka universalios plokštės vėdinamoms konstrukcijoms SUPERROCK PREMIUM. Šis gaminys išsiskiria aukšta kokybe, padidintu tankiu ir dideliu efektyvumu. Jis pagamintas pasitelkiant inovatyvią gamybos technologiją, todėl su juo lengviau dirbti. Didesnio tankio ROCKWOOL akmens vatos gaminių panaudojimas vidaus atitvarų izoliacijai ne tik sukuria komfortišką mikroklimatą visuose kambariuose, bet ir sutaupo nemažai lėšų šildymo ir vėsinimo procesams. Be to, naudojant šias medžiagas pagerinama viso pastato priešgaisrinė sauga. Šios populiarios plokštės pasižymi gerai suderintu šilumos laidumo koeficiento, tankio bei kainos santykiu. Akmens vata vidiniame sienų šiltinimo sluoksnyje pasiteisina ir dėl to, kad yra nedegi, nebijo kontaktų su pernelyg įkaitusiais vamzdžiais, elektros kabeliais. Laikui bėgant ji nesusitraukia, nesensta, kaip polimerinės šiltinimo medžiagos, o atsitiktinai sudrėkusi (prakiurus vamzdžiams, užliejus kaimynams) – be pasekmių greitai išdžiūva.

Vidinio šiltinimo techninės subtilybės

Šiltinant patalpas, vidinės sienos pusėje įrengiamos šilumos izoliacijos iš akmens vatos storis neturėtų būti storesnis kaip 5 cm. Paprastai tokio ar net plonesnio izoliacijos sluoksnio papildomai šiltinamiems pastatams visiškai pakanka ir šiltinimo darbų seka išlieka gana paprasta. Tik kartais 5 cm akmens vatos sluoksnio patikimai apšiltinti sienai nepakanka – kai negyvenamos plonasienės ar sezoninio naudojimo patalpos paverčiamos gyvenamaisiais būstais ir kitais panašiais atvejais. Tada tarp akmens vatos ir apdailinio sluoksnio jau reikia įrengti garo izoliacinį sluoksnį iš padidinto mechaninio atsparumo polietileninės ar kitokios plėvelės. Tačiau tokie atvejai reti ir jei jūs suskaičiavote, kad vidinės šilumos izoliacijos sluoksnis bus ne storesnis kaip 5 cm, garo izoliacija nebūtina. Atitvarų vidinėje pusėje įrengto papildomo termoizoliacinio sluoksnio didžiausia leistina suminė šiluminė varža Ri.sum 0,7 (0,9 m2×1,2 K/W). Atitvaros vidinėje pusėje įrengto papildomo termoizoliacinio sluoksnio didžiausia leistina suminė šiluminė varža Ri.sum 1,0 (1,5 m2×2,5 K/W).

Šiltinimas be specialistų pagalbos

Su akmens vata būstą iš vidaus galima apšiltinti be specialistų pagalbos, tik reikia įsidėmėti keletą dalykų: sienų šiltinimui iš vidaus labai tinka akmens vatos plokštės, nes jos puikiai izoliuoja šilumą, yra laidžios vandens garams ir visiškai nedega. Pirmiausia prie sienos tvirtinamas medinių tašelių arba metalinių elementų karkasas, ir įspraudžiamos 50 mm storio akmens vatos plokštės, o po to įrengiama garo izoliacija iš polietileninės plėvelės ar kitos garų izoliacinės medžiagos bei montuojama sienų vidaus apdaila – dažniausiai gipso-kartono plokštės.

Exit mobile version