Sena rąstinė sodyba iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti tvirta: sienos stabiliai stovi, pro stogą nelaša, o mediena išlaikiusi autentišką išvaizdą, tačiau už apdailos ar apatiniuose rąstų vainikuose gali slėptis drėgmės, puvinio ir ankstesnių netinkamų remontų padariniai. Renovaciją reikėtų pradėti ne nuo naujų langų ar apdailos, bet nuo profesionalaus pastato būklės įvertinimo.
Prasčiausio energinio naudingumo pastatais laikomi D arba mažesnės energinio naudingumo klasės pastatai. Tokių pastatų energijos vidutinis vartojimas pagal paskirtį ir energinio naudingumo klasę 258 kWh/m2 per metus kai tuo tarpu aukščiausios A++ energinio naudingumo klasės – 78 Wh/m2 per metus. Problema aktuali ne vien senų Lietuvos sodybų savininkams. Europos Komisijos duomenimis, 85 proc. Europos Sąjungos (ES) pastatų pastatyti iki 2000 metų, o maždaug 75 proc. jų energinis naudingumas vertinamas kaip žemas. Pastatams tenka apie 40 proc. visos ES suvartojamos energijos, tačiau kasmet energetiškai atnaujinama vos apie 1 proc. pastatų. Šie skaičiai rodo, kad didžiausias rezervas slypi ne vien naujoje statyboje, bet ir apgalvotame jau stovinčių namų atnaujinime.
Pirmiausia – tikroji namo būklė
Prieš pradedant namo atnaujinimą būtina patikrinti pamatus, apatinius rąstų vainikus, sienų kampus, perdangas, stogo konstrukciją ir vietas aplink langus bei duris. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti ten, kur mediena galėjo ilgą laiką kontaktuoti su drėgme. Neužtenka pasidžiaugti, kad rąstas gražiai atrodo iš išorės. Jo vidus gali būti pažeistas puvinio, grybelio ar net vabzdžių.
Svarbu nustatyti ir tai, ar pastatas nėra „nusėdęs“, ar sienos vis dar stabilios, ar gerai nuvedamas lietaus vanduo. Jeigu pirmiausia „apdailinamos“ pažeistos konstrukcijos, tuomet problema ne išsprendžiama, o tik paslepiama po naujais sluoksniais.
Didžiausia klaida yra renovaciją pradėti nuo medžiagų pirkimo. Pirmiausia reikia suprasti, ką turime: kurios konstrukcijos dar tinkamos, kur kaupiasi drėgmė ir ką būtina sutvarkyti prieš uždengiant sienas. Kiekvienas senas rąstinis namas yra skirtingas, todėl vieno universalaus renovacijos recepto nėra.
Aukštesnė energinė klasė – kompleksiniai darbai
Norint pasiekti aukštesnę pastato energinio naudingumo klasę, neužtenka atlikti tik kokio vieno darbo, pavyzdžiui, apsišiltinti sienas. Vertinamas visas pastatas: stogas, grindys, pamatai, langai, durys, šilumos tilteliai, konstrukcijų sandarumas, šildymo ir vėdinimo sistemos. Jeigu daug šilumos prarandama per nesandarias stogo ir sienų jungtis, tai net ir storas šiltinimo sluoksnis neduos laukiamo rezultato. Kita vertus, padidinus pastato sandarumą būtina pasirūpinti ir (su)kontroliuojamu vėdinimu. Priešingu atveju patalpose gali kauptis drėgmė, blogėti oro kokybė ir atsirasti pelėsio rizika.
Daugiau apie tai kaip naikinti pelėsio riziką: https://gerasbustas.lt/ikvepimui/efektyviausi-kovos-su-pelesiu-budai/
Dar prieš renovaciją naudinga ir net būtina atlikti preliminarius energinio naudingumo skaičiavimus. Būtent jie padeda suprasti, kurios priemonės konkrečiam pastatui duotų didžiausią naudą ir kaip tarpusavyje turi derėti šiltinimo, sandarinimo, vėdinimo bei šildymo sprendimai.
Ko galima pasimokyti iš užsienio?
Šiaurės Europos šalyse senų medinių namų atnaujinimas pradedamas nuo esamos namo būklės vertinimo bei pastato konstrukcijų analizės. Pavyzdžiui, Norvegijos kultūros paveldo specialistų pateikiamuose skaičiavimuose nurodoma, kad vien kruopštus nesandarių langų, durų bei grindų ir sienų jungčių sutvarkymas rąstiniame name gali sumažinti energijos poreikį maždaug 8–12 proc.
Norvegijoje įgyvendintuose kompleksinės renovacijos projektuose mineralinė vata naudojama kaip vientisas išorinis šiltinimo sluoksnis užtikrinantis šilumos išsaugojimą, bet kartu ir sandarinamos jungtys, mažinami šilumos tilteliai ir įrengiamas subalansuotas vėdinimas. Užsienio specialistų patirtis patvirtina, kad rezultatą lemia ne viena „stebuklinga“ medžiaga, o tiksliai suprojektuota visuma.
Kaip šiltinti rąstines sienas?
Rąstinių sienų šiltinimas laikomas viena sudėtingiausių tokios renovacijos dalių. Reikia ne tik sumažinti šilumos nuostolius, bet ir apsaugoti medieną nuo ilgalaikio drėgmės kaupimosi. Netinkamai parinkus sluoksnius, drėgmė gali pradėti kauptis konstrukcijos viduje, todėl rąstai drėks, nors patalpose problema iš pradžių gali būti nematoma.
Šiltinimas iš išorės dažnai pasirenkamas todėl, kad leidžia išsaugoti vidinį pastato plotą. Tiesa, toks sprendimas keičia autentišką fasado išvaizdą, o neteisingai įrengti, medienai džiūti trukdantys sluoksniai, gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Jeigu fasado architektūrą norima išsaugoti, kartais svarstomas šiltinimas iš vidaus, tačiau ir šis būdas reikalauja itin tikslaus drėgmės lygio režimo nustatymo. Todėl tam būtina atlikti šiluminės-drėgminės būsenos skaičiavimus, kad būtų išvengta vandens garų kondensacijos rizikos tarp sluoksnių. Šiltinant iš vidaus svarbus aspektas – sienos sluoksnių garinės varžos. Apšiltinus sieną iš vidaus, seni rąstai tampa šaltesni, todėl po kritulių ar kitokios kilmės sudrėkimo gali lėčiau išdžiūti.
Atitvarų šiluminės-drėgminės būsenos skaičiuoklę galite rasti čia: https://www.rockwool.com/lt/technine-pagalba/skaiciuokles/atitvaru-u-verciu-skaiciuokle/
Rąstinės sienos negalima vertinti taip pat kaip mūrinės. Mediena reaguoja į temperatūros ir drėgmės pokyčius, todėl visa sienos konstrukcija turi būti suprojektuota kaip vientisa sistema. Svarbu ne tik tai, kokia medžiaga pasirinkta, bet ir kokia tvarka įrengiami visi sluoksniai bei kur konstrukcija galės išdžiūti.
Akmens vata skirtingose medinio namo konstrukcijose
Akmens vata tinka rąstinio namo sienoms, stogui, perdangoms ir medinėms grindų konstrukcijoms šiltinti. Ji iš vidaus į išorę išleidžia vandens garus, gerai užpildo karkaso ertmes, slopina garsą ir yra nedegi. Tai ypač aktualu renovuojant medinį pastatą, kuriame svarbu ne tik taupyti šilumą, bet ir neapsunkinti konstrukcijų džiūvimo. Akmens vatos elastingumas ir tamprumas leidžia pilnai užpildyti tarpus ir ertmes, o kas svarbiausia net ir kintant medžio matmenims – juda kartu ir tokiu būdu neatsiranda tarpai. Nes dėl minkštos ir elastingos struktūros akmens vata lengvai prisitaiko prie karkaso elementų ir priglunda prie šiltinamų paviršių.
Grindims ant grunto gali būti naudojamas ir polistireninis putplastis, jeigu toks sprendimas numatytas projekte ir tinkamai įrengiami kiti grindų sluoksniai. Vis dėlto, siekiant nuoseklaus medinėms konstrukcijoms pritaikyto sprendimo, akmens vatą galima naudoti beveik visame pastate. Konkretus jos tipas, tankis ir storis turi būti parenkami pagal konstrukcijos vietą bei apkrovas.
Pasirinkti akmens vatos gaminius pagal konstrukciją galite čia: https://www.rockwool.com/lt/gaminiai-ir-panaudojimas/
Senuose namuose vertingiausi yra ne pavieniai produktai, o jų suderinamumas. Akmens vata gerai dera su medinėmis konstrukcijomis, nes irgi yra gamtinės kilmės medžiaga, kuri pakankamai seniai naudojama statyboje, pasižymi dideliu ilgaamžiškumu bei tvarumu. Tačiau rezultatas priklauso nuo viso mazgo: vėjo izoliacijos, drėgmės kontrolės, oro tarpo, apdailos ir kruopščiai įrengtų jungčių.
Šiltas ir sandarus namas
Viena dažniausių klaidų yra tikėtis, kad kruopščiai įrengtas šiltinimas užtikrins ir sandarumą. Šilumą izoliuojantis sluoksnis mažina šilumos perdavimą, tačiau tai nėra sandarinimo medžiaga. Oras gali judėti pro rąstų siūles, nesandarias plėvelių jungtis, elektros instaliacijos vietas, stogo ir sienų sandūras, langų bei durų angokraščius.
Pastatui būtina suprojektuoti vientisą sandarumo sluoksnį. Priklausomai nuo pasirinktos sienos konstrukcijos, tam gali būti naudojamos membranos, juostos, specialūs sandarikliai ir tinkamai sutvarkytos rąstų jungtys. Iš lauko šiltinimo sluoksnis turi būti apsaugotas nuo vėjo, tačiau visa konstrukcija negali būti neapgalvotai „užrakinama“ tarp dviejų vandens garams nelaidžių sluoksnių. Sandarumą apsimoka tikrinti ne tik pabaigus remontą, bet ir darbų metu, kol dar galima pasiekti problemines vietas.
Nuo ko pradėti darbus?
Pirmiausia reikėtų atlikti konstrukcijų apžiūrą, drėgmės matavimus ir įvertinti, kuriuos rąstus būtina keisti ar remontuoti. Tuomet sprendžiamos pamatų hidroizoliacijos, lietaus vandens nuvedimo ir stogo problemos. Tik pašalinus drėgmės priežastis verta projektuoti sienų, stogo bei grindų šiltinimą.
Kitame etape parengiamas viso pastato energinio atnaujinimo planas: apskaičiuojami reikalingi izoliacijos storiai, suprojektuojami konstrukcijų mazgai, sandarumo sluoksnis, langų montavimas, vėdinimas ir šildymas. Tokia darbų seka padeda išvengti situacijos, kai vienas jau atliktas sprendimas trukdo kitam.
Gerai renovuota sena sodyba gali išsaugoti savo „charakterį“ ir kartu būti šilta bei komfortabili. Tiesa, atminkite, kad tam reikia ne pavienių darbų, o vieno nuoseklaus projekto. Kuo daugiau sprendimų priimama dar prieš pradedant statybas, tuo mažiau brangių taisymų prireikia vėliau.
Baigus darbus verta užsakyti pastato energinio naudingumo vertinimą. Jis parodo ne tik pasiektą energinę klasę, bet ir leidžia objektyviai patikrinti, ar renovacijos metu suplanuoti sprendimai davė laukiamą rezultatą.
Teksto autorius:
Ričardas Petrikauskas
2007 metais įsteigtos UAB „Klaipėdos statybos kompanija“ (KSK) direktorius. Įmonė teikia energijos vartojimo konsultacijas, sertifikuoja įvairios paskirties pastatus ir išduoda jų energinio naudingumo sertifikatus visoje Lietuvoje. KSK taip pat padeda sutvarkyti namų statybos užbaigimo dokumentus. Sukaupta praktinė patirtis R. Petrikauskui leidžia vertinti pastatų energinę būklę ir konsultuoti, kaip renovacijos sprendimais pagerinti jų energinį naudingumą.
