
Paprastai šiluma pastate prarandama per įvairias atitvarines konstrukcijas, besiribojančias su lauku: išorines sienas, grindis, stogą, langus, duris ir garažo vartus. Tačiau, kaip rodo tyrimai, ne mažiau svarbūs yra šiluminiai tilteliai. Šiame straipsnyje analizuosime, kas yra šiluminiai tilteliai pastatuose ir kaip jų išvengti.
Kas tie šiluminiai tilteliai?
Šiluminiai tilteliai – tai padidintų šilumos srautų vietos atitvarų konstrukcijose, kur prarandama šiluma ir formuojasi šalčio zonos. Jie atsiranda pastato atitvarų dalyse dėl medžiagų su skirtingu šilumos pralaidumu įsiskverbimo į atitvarą, skirtingų statybinių medžiagų storio, vidinių ir išorinių paviršių plotų skirtumo jungtyse tarp sienų, grindų, lubų. Šiluminiai tilteliai dažniausiai susidaro šiose pastato vietose: sienos ir pamato, sienos ir stogo sankirtose, langų rėmų, balkono jungtyse, fasadų išoriniuose ir vidiniuose kampuose, perdangose, besiribojančiose su išorinėmis sienomis. Viena iš sudedamųjų energinio naudingumo modeliavimo dalių yra pastato konstrukcijų mazgų šiluminių tiltelių modeliavimas ir skaičiavimas.
Šiluminių tiltelių susidarymo pasekmės
Problematiškiausios vietos šiluminių tiltelių požiūriu yra angos ir angokraščiai, kuriuose langai ar durys jungiasi su laikančiąja sienos konstrukcija, nes bendrasis šilumos tiltelių ilgis vidutinio dydžio namuose gali siekti iki 100 tiesinių metrų. Dėl susidariusių šiluminių tiltelių dažniausiai padidėja šilumos nuostoliai ir šilumos energijos poreikis, sumažėja vidaus sienų paviršiaus temperatūra, todėl prasideda drėgmės kondensacija – ant sienų atsiranda drėgmė, pelėsis, grybeliai, o tai ne tik daro įtaką pastato ilgaamžiškumui, bet ir kenkia gyventojų sveikatai. Jei projektuodami namą nespręsime šiluminių tiltelių problemos, tai yra tikimybė sulaukti liūdnų padarinių.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią pelėsio atsiradimui ir kaip juo atsikratyti – https://gerasbustas.lt/ikvepimui/efektyviausi-kovos-su-pelesiu-budai/
Kaip išvengti šiluminių tiltelių?
Paskaičiuota, kad netinkamai apšiltintas stogas gali generuoti iki 30 proc. šilumos nuostolių, sienos – 25 proc., o langai ir durys – apie 20 proc. Apie 5 procentus šilumos galima prarasti ir dėl netinkamai pagamintų konstrukcinių mazgų, todėl verta atkreipti dėmesį į jungtis tarp įvairių konstrukcinių elementų.
Norint išvengti šiluminių tiltelių, svarbu tinkamai suprojektuoti pastatą, pasirinkti kokybiškas termoizoliacines medžiagas, taisyklingai jas sumontuoti. Siekiant išvengti šiluminių tiltelių, svarbu atkreipti dėmesį į aukščiau minėtus aspektus, nes po statybos ar remonto darbų taisyti atsiradusius padarinius nėra pigu ir užtrunka laiko.
Kaip žinome, termoizoliacija užtikrina efektyvų šilumos sulaikymą pastato viduje, todėl svarbu, kad termoizoliacinis sluoksnis būtų vientisas – be tarpų. Rekomenduojama rinktis akmens vatą, nes jos matmenys nesikeičia ir laikui bėgant nesusidaro tarpeliai. Taip pat dažnai montuojant langus ir duris, apie jų perimetrą susidaro dideli šiluminiai tilteliai, todėl termoizoliacinį sluoksnį verta tinkamai įrengti visu pastato perimetru. Paskaičiuota, kad šiluminiai nuostoliai per langų angokraščius, kurie tiesiog sumontuoti sienos konstrukcijoje, yra penkis kartus didesni už tuos šilumos nuostolius, kurie patiriami pro šiltinimo sluoksnyje sumontuotus langus, tad verta pasirūpinti ir tinkamu langų montavimu termoizoliaciniame sluoksnyje.
Kaip rodo skaičiavimai, tinkamiausias lango montavimo gylis yra maždaug per termoizoliacinio sluoksnio vidurį, tuomet gaunamos mažiausios šiluminių tiltelių reikšmės. Taip pat nereikėtų pamiršti tinkamai izoliuoti pastato cokolio bei rūsio sienų. Tai reiškia, kad izoliaciją reikia įrengti per visą jų aukštį arba bent iki konkrečiai vietovei būdingo žemės užšalimo gylio.

Jau projektuojant namą, būtina atlikti šiluminių tiltelių modeliavimą bei įsivertinti galimas su šiluminiais tilteliais susijusias problemas, kad ateityje būtų galima išvengti šilumos nuostolių.
ROCKWOOL yra paruošusi įrankį lengvai apskaičiuoti sudėtingus šiluminių tiltelių skaičiavimus. Spauskite čia


