Kiekvienais metais mūsų šalyje fiksuojami keli tūkstančiai gaisrų pastatuose, ne išimtis buvo ir 2020 m. nes buvo registruota beveik 8900 gaisrų. Ugnies plitimo mąstas ir pridaromos žalos dydis dažnai skiriasi ir priklauso nuo įvairių veiksnių: pastato medžiagų atsparumo ugniai laipsnio, panaudotų medžiagų degumo, priešgaisrinių sistemų įrengimo, pranešimo apie pastebėtą gaisrą ar ugniagesių brigados atvykimo laiko.
Gaisras name
Deja, nei vienas pastatas neturi šansų atsilaikyti prieš visą griaunančią ugnies jėga, tačiau naudojant ugniai atsparias konstrukcijas bei nedegias medžiagas galime sumažinti liepsnos plitimą, apsaugoti pastato konstrukcijas nuo visiško sunaikinimo bei minimizuoti sukeltus nuostolius.
Kokios yra pagrindinės gaisro pastatuose priežastys?
Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statistinių duomenų daugiausiai (apie ketvirtadalį) gaisrų kyla gyvenamosios ir viešbučių paskirties pastatuose, kurių priežastis – neatsargus žmogaus elgesys. Tačiau kaip vieni iš pagrindinių gaisrų priežasčių dar įvardinami: krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ar eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei šios įrangos ir kitų elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai, dėl kurių 2020 metais Lietuvoje kilo virš 2 tūkstančių gaisrų. O vien tik elektros instaliacijos gedimai sukėlė beveik 10 procentų visų gaisrų pastatuose. Daugelis elektros instaliacijos laidų pagaminta iš aliuminio, o įrenginių apsaugos nuo trumpo jungimo dažnu atveju nesuveikia kaip turėtų. Be to, sena ir neprižiūrima elektros instaliacija vis labiau perkraunama, o tą lemia besikeičiantys gyvenimo įpročiai ir didėjantis kiekvienuose namuose buityje naudojamų elektros įrenginių skaičius. Todėl atliekant esamų namų renovaciją būtina atnaujinti ar pakeisti susidėvėjusią elektros instaliaciją, ypač dabar kai buityje naudojame itin daug sintetinio plastiko. Aišku, kad renovacijos metu apšiltinus pastatus sumažinsime poreikį šildymui ir dažnu atveju atsisakysime papildomų elektros šildytuvų naudojimo, tačiau šiltinimui taipogi reiktų rinktis naudoti nedegias šilumą izoliuojančias medžiagas. Šiltinimo sluoksnis turėtų ne tik apsaugoti pastatą nuo šilumos praradimų žiemą ir patalpų perkaitimo – vasarą, izoliuoti kenksmingą išorės triukšmą, bet ir neleisti ugniai išplisti išorinėmis pastato konstrukcijomis ar patalpų viduje.
Kodėl nuo ugnies reikia saugoti bet kokį pastatą?
Visas gaisrinės saugos priemones diktuoja labai racionalios priežastys. Įsidėmėkite, kad gaisro įvykio metu žmogus susiduria net su keliais mirtinais pavojais vienu metu: liepsna, aukšta temperatūra ir dūmai. Pats degimo procesas vystosi laipsniškai kol ugnis išplinta ir pasiglemžia visą patalpą paskandindama liepsnose. Išskiriamos kelios gaisro plitimo fazės: nuo pradinio užsidegimo, įsiliepsnojimo augimo, ugnies pliūpsnio ir baigiant gesimo. Pavojingiausia yra pliūpsnio fazė, kai vyksta staigus temperatūros šuolis galintis siekti maždaug iki 800-1200° C. Tokia didelė temperatūra išlydo net greta esančius daiktus. Savo ruožtu dūmuose yra nuodingo anglies monoksido ir daug kitų toksinių medžiagų, kurios išsiskiria medžiagoms degant. Remiantis statistika net 80 % žuvusiųjų gaisruose yra ne gaisro aukos, o nuo dūmų apsinuodijimo mirę asmenys. Dūmai kelia didžiausią grėsmę gelbėjimo tarnyboms, nes sumažina matomumą, trukdo kvėpuoti ir prailgina evakuacijos laiką.
Ugniai atsparios medžiagos
Rinkoje galime rasti daug įvairių šilumos izoliacinių medžiagų (pavyzdžiui celiuliozės pluoštas, mineralinė vata ar putų poliuretano (PIR/PUR) putos), kurios skiriasi ne tik šiluminiais parametrais, bet ir reakciją į ugnies poveikį. Celiuliozės pluošto atveju medžiaga gaisro metu užsidega esant pakankamai žemai temperatūrai (apie 100°C), tačiau joje ugnis plinta negreitai dėl sudėtyje esančių boro druskų lėtinančių ugnies plitimą medžiagoje. PIR/PUR putos (tiek atvirų, tiek uždarų porų) dažnai įvardijamos kaip degimo nepalaikančiomis medžiagomis, tačiau putų poliuretanas išskiria toksišką vandenilio cianidą, kuris yra nuodingas ir kenksmingas žmonėms, esantiems netoli gaisro židinio. Atsparus ugniai yra bene vienintelis pasirinkimas, pasikliauti nedegia ir saugiausia degumo atžvilgiu mineraline vata, kuri pagal gamybai naudojamas žaliavas gali būti stiklo ar akmens. Nors abi šios vatos ir yra atsparios aukštos temperatūros poveikiui ir pasižymi geromis akustinėmis savybėmis, vis tik yra ir skirtumų. Kalbant apie atsparumą ugniai, akmens vata atlaiko aukštesnes temperatūras – galinčias siekti net iki 1000°C, priešingai nei stiklo vata, kurios maksimali eksploatacinė temperatūra yra 600-700°C.
Statybiniai akmens vatos gaminiai klasifikuojami kaip nedegūs, neprisidedantys prie ugnies plitimo – atitinkantys saugiausią A1 degumo klasę. Nedegių izoliacinių medžiagų naudojimas prisideda prie pasyvios priešgaisrinės saugos priemonių pastatuose sukūrimo, taipogi apsaugo greta esančias degias medžiagas ar konstrukcijas nuo ugnies ar aukštos temperatūros poveikio.
Tai tik dar viena iš priežasčių kodėl statant ar renovuojant namą verta naudoti efektyvią šilumos, garso, priešgaisrinę izoliaciją iš akmens vatos.