Statome

Tvari statyba ir atsinaujinantys energijos šaltiniai. Projektavimo principai

Edgaras Misiukas Skaitydami užtruksite 7 minutes

Gyvenamųjų, biurų ir viešosios paskirties pastatų projektavimo etape architektai ir projektuotojai vis dažniau pradeda vadovautis darnaus vystymo principais. Jie dažniausiai numato sprendimus, kurie sumažina pastato eksploatacines ir priežiūros sąnaudas, pagerina žmonių komfortą ir nesukelia neigiamo poveikio aplinkai. Šiame įraše aptarsime tvarios statybos klausimus ir principus, susijusius su tokių pastatų projektavimu.

žalia architektūra
Žalia architektūra

Tvari statyba: pagrindinės darnios statybos prielaidos

Statyba yra vienas iš pagrindinių ekonomikos sektorių, kuriam sunaudojama labai didelė dalis energijos išteklių. Dabartinės tendencijos, tiek technologinės, tiek socialinės, siekia įgyvendinti darnaus vystymosi principus. Pagrindinis jų tikslas yra sumažinti aplinkos niokojimą ir pernelyg didelį gamtos išteklių naudojimą. Todėl visi statybos proceso dalyviai – nuo vystytojo iki architekto – turėtų būti atviri rinkos naujovėms ir priimti sprendimus, kurie atitiktų tvarios statybos principus. 

Tvarios statybos principą galima apibendrinti trimis pagrindiniais teiginiais:

  • Užtikrinti komfortą ir gyventojų gerą savijautą;
  • Sumažinti šilumos nuostolius ir naudoti efektyvius energijos šaltinius;
  • Sumažinti atliekų kiekį ir neigiamą poveikį aplinkai.

Aukščiau paminėti teiginiai turėtų būti taikomi ne tik naujai projektuojamiems pastatams, bet ir vykdant esamų namų renovaciją ar modernizaciją, pvz. šiltinant sienas ir mažinant šilumos nuostolius per pastato atitvaras. Taigi požiūris į tvarią statybą turėtų būti pradedamas nuo projektavimo etapo, pradedant pastatų statyba ir baigiant jų atnaujinimu ar net nugriovimu. Atsižvelgiant į naujovišką požiūrį rūpinantis natūralia aplinka bei užtikrinant žmonių gerą savijautą, turėtume apsvarstyti galimybę mažinti energijos nuostolius, naudojant tinkamą pastatų ir įrenginių izoliaciją, bet ir sumaniai panaudojant atsinaujinančią energiją, pavyzdžiui: saulės energiją, fotoelektrines sistemas, nuotekų valymo įrenginius, medžių ir augmenijos panaudojimą (pvz. vandens lietaus kaupimą ir panaudojimą žaliosioms erdvėms). 

žalias namas
Žalias namas

Tvaraus pastato projektavimas

Gerai apgalvotas pastato dizainas daro didelę įtaką būsimoms statybos sąnaudoms ir vėlesnėms pastato eksploatavimo išlaidoms. Architektui ar projektuotojui yra svarbu stengtis maksimaliai sumažinti neigiamą statybų poveikį natūraliai aplinkai. Kadangi pastatai yra sudėtingi elementai, susidedantys iš įvairių rūšių medžiagų ir komponentų, kiekvienos medžiagos pasirinkimas gali būti paremtas geriausios praktikos ir net ekologiniais standartais.

Projektuodami pastatą pagal darnaus vystymo principus, turėtume naudoti medžiagas, kurių pagrindą sudaro natūralios kilmės žaliavos – dalis jų gali būti: akmens vata, medžio vata, šiaudai, akmuo, medis, perdirbti metalai, ekologiškai neutralios pramonės atliekos, pvz. betono ar plytų atliekos.

Akmens vata yra medžiaga, kurios pagrindą sudaro viena iš labiausiai paplitusių gamtoje randamų žaliavų – vulkaninės uolienos, dar kitaip – tiesiog akmuo. Akmens vata yra plačiai naudojama statyboje kaip išorinių atitvarų ir vidinių konstrukcijų izoliacija. Dėl didelio tankio, sluoksniuotos ir pluoštinės struktūros akmens vata pasižymi puikiomis garso izoliacinėmis savybėmis ir sumažina virpesių ir vibracijos laidumą. Dėl šios priežasties akmens vata gali būti naudojama ir lubų, bei vidaus sienų ar grindų izoliacijai. Tarp visų termoizoliacinių medžiagų būtent akmens vata yra priskiriama aukščiausiai (saugiausiai) degumo požiūriu medžiagai (https://www.rockwool.lt/kodel-rockwool/saugumas/euroklase/), kurios degumo klasė A1.

Efektyvus energijos vartojimas

Tvarios statybos pagrindas yra mažinti naujai statomų pastatų energijos sąnaudas. Europos Sąjungos šalyse matome teisinių reglamentų ar normų, kuriomis siekiama sumažinti energijos suvartojimą pastatuose, plėtrą. 2010 m. gegužės 19 d. priimta direktyva 2010/30/ES dėl pastatų energinio naudingumo pristato reikšmingus pokyčius statybos sektoriuje. Remiantis jos nuostatomis, nuo 2021 m. naujai statomiems pastatams turės būti taikomi aukščiausi A++ energinio naudingumo reikalavimai Lietuvoje. Todėl projektuodami tokio tipo pastatus turėtume atkreipti dėmesį ne tik į tinkamą išorinių sienų ar stogo izoliacijos šiluminius parametrus, bet ir į ortakių, bei vėdinimo kanalų, šilumos vamzdžių ir kitų pastato elementų energinio efektyvumo užtikrinimą. 

Akmens vata ROCKWOOL

Akmens vata daugiausiai gaminama iš bazalto ar diabazo uolienų.

Verta paminėti ir dar vieną labai svarbią pastato konstrukcijos dalį – tai langai. Tai yra pastato elementas, viena vertus, turintis užtikrinti gerą erdvių apšvietimą, kad būtų sumažintos apšvietimo energijos sąnaudos, kita vertus, reikėtų atsižvelgti į langų įtaką šilumos nuostoliams pastate. Žiemą langai šildo kambarius saulėtu metu, o apniukusiu oru jie sukelia šilumos nuostolius iš kambarių, nes langai yra “silpniausia izoliacinė grandis” pastate. 

Atsinaujinantys energijos šaltiniai 

Norint sukurti tvarios energijos balansą statyboje turėtų būti naudojami ir atsinaujinantys energijos šaltiniai – pastatų šildymų Ir karštam vandeniui ruošti. Tokiems tikslams galima naudoti saulės energiją, fotoelektrines sistemas, biomasę ar geoterminę energiją. Pastarąją galima naudoti pasitelpus žemės gelmėse esančią energiją gruntinių šilumos siurblių pagalba. Papildomi elementai galintys veikti atsinaujinančios energijos principais yra mechaninės pastatų vėdinimo sistemos, geriau žinomos kaip rekuperacija. Pakartotinai panaudojant šalinamą šilumą, jos dėka sumažindami energijos sąnaudas susijusias su vėdinamo oro šildymų žiemą.   

Apibendrinimas

Tvari statyba yra nuosekliai orientuota į aplinkos apsaugą, žmonių sveikatos gerinimą ir mažų energijos sąnaudų imlumą. Tai yra vienas iš Europos Sąjungos sektorių, kuriuos Europos Komisija įtraukė kaip prioritetus, kurie turi didelį potencialą ir yra nepaprastai svarbūs visos Europos ekonomikai. Puikus šios iniciatyvos pavyzdys yra energijos poveikio mažinimas, pagal direktyvą, nuo 2021 metų. Viešos paskirties pastatai turi atitikti šią direktyvą jau nuo 2019 m. Priimta direktyva skirta pagerinti ES valstybių narių energetinį saugumą, sumažinsti kenksmingų CO2 dujų išmetimą ir sumažinti Europos Sąjungos ekonomikos priklausomybę nuo dujų, naftos, iškastinio kuro ir kitų produktų importo. 

Straipsnio aut. ROCKWOOL komunikacijos specialistas Edgaras Misiukas

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *