Vis daugiau žmonių keliasi gyventi į miestus tikėdamiesi gerėjančios gyvenimo kokybės bei saugumo jausmo. Deja, kasdienis gyvenimas mieste gali pasirodyti ne toks gražus, kaip piešiama mintyse – kamščiai ir ilgos kelionės iš/į namus, oro tarša, triukšmas, socialinių ryšių trūkumas ir nepakankama infrastruktūra, pavyzdžiui, vaikų darželiai, kultūros centrai, klinikos ir viešasis transportas. Tokios sąlygos sukelia nuovargį ir nusivylimą. Kaip to išvengti? Išmaniojo miesto koncepcijos autoriai ir miestų valdžia ilgą laiką apie tai galvoja. Ką tai reiškia gyventojams?
Išmanusis miestas – kas tai yra?
Įsivaizduokime, kad miestas, kuriame gyvename, yra varomas žaliosios energijos. Aplink tylu ir ramu, o oras, kuriuo kvėpuojame, nėra užterštas. Gyvename sveikiau ir ilgiau, nes naujausia informacija apie bet kokias grėsmes suteikia mums kontrolės jausmą. Tai, kad nėra spūsčių, taupo jūsų nervus. Prieiga prie švietimo ir sveikatos priežiūros nėra paremta biurokratija ir ryšiais. Gyvenimas mieste vyksta savaime, mes gyvename itin komfortiškai, išmaniaisiais sprendimais paremtuose namuose, namų valymą paliekame robotams, o, kad nepamirštume, jog pritrūkome sviesto, primena daiktų internetas. Ar tai tikrai įmanoma?
Išmanumo lygis
Miestų intelektą galima išmatuoti, tačiau tai sudėtingas procesas. Kiekviena aglomeracija yra skirtinga, turi skirtingus poreikius ir problemas. Didžiausios ir daugeliui būdingos problemos yra vandens, darbo vietų, žaliųjų erdvių ar sveiko maisto trūkumas, taip pat kainų padidėjimas, atliekų kiekis ir tarša. Jei prie to pridėsime vis dar stringantį eismą, gyvenimas mieste gali pasirodyti tikrai sunkus. Taigi miesto atspirties taškas yra sumanus iššūkių ir prioritetų formulavimas, taip pat tinkamų priemonių parinkimas efektyviai išspręsti kylančioms problemoms. Tvarus miestas atsižvelgia į bendrus socialinius, ekonominius ir aplinkos interesus, leisdamas gyventojams priimti sprendimus jiems svarbiais klausimais ir būti atsakingiems už bendruomenės gerbūvį.
Tykantys pavojai
Pažangaus miesto, kuris palengvina kasdienį gyvenimą ir padidina komfortą, idėja skamba nepriekaištingai, tačiau tuo pat metu kyla įvairių abejonių. Vietos valdžios institucijos noriai išleidžia ES pinigus visiems išmaniesiems sprendimams ir naujoms technologijoms, tačiau labai svarbus tvaraus miesto vystymosi elementas yra gerųjų praktikų panaudojimas, kurios dažnai yra pamirštamos. Vis dar didelis ginčas kyla dėl galimybės naudotis gyventojų asmeniniais ar bankininkystės duomenimis, kuriuos teikti tokio miesto koncepcijoje dažniausiai yra privaloma. Informacinės ir ryšių technologijos, naudojamos išmaniuosiuose miestuose siekiant geriau jį valdyti ir padaryti draugiškesnį gyventojams, todėl kelia rimtą grėsmę žmonių duomenų privatumui ir apsaugai. Eismo intensyvumo stebėjimas leidžia sumažinti kamščius labiausiai apkrautuose maršrutuose, tačiau tuo pačiu leidžia sekti kiekvieną transporto priemonę atskirai. Nemokama prieiga prie interneto ir daugybė programų vis dažniau sukelia priklausomybę ir socialinių kontaktų sumažėjimą, taip pat mažina bendravimą su gamta. Ši problema aktuali ir suaugusiesiems, ir vaikams, ir paaugliams.
Išmanūs sprendimai skirti patenkinti gyventojų patogumo ir saugumo poreikį, o ne tiesiog būti naudingi pačiai išmanaus miesto idėjai. Kad išmanus miestas tinkamai funkcionuotų, valdžios institucijų sprendimai, visuomenės poreikiai, technologijos ir verslas turėtų būti subalansuoti. Prastai įgyvendinami ir valdomi įrenginiai kelia per daug rizikos ir grėsmės. Todėl mūsų miestams dar yra daug ko išmokti, kai reikia valdyti naujas sistemas, ypač informacijos ir ryšių sistemas, ir galbūt tai artimiausiu metu bus svarbiausias išmaniųjų miestų iššūkis.