Šiais metais kuriama nauja Pastatų duomenų banko informacinė sistema. Statybų sektoriaus teisiniame reguliavime dar praėjusiais metais įsigalioję pakeitimai turės įtakos ir šių metų statytoms: švelnesni reikalavimai ir numatytos didesnės paklaidos keičiant statinio projekto sprendinius, siekiama vientisesnio ir aiškesnio teisinio reguliavimo.
Kuriama Pastatų duomenų banko informacinė sistema
Pastatų duomenų banko informacinė sistema – valstybės informacinė sistema, skirta duomenims apie pastatus, jų naudojimą, techninę priežiūrą, naudojimo priežiūrą, pastatų bendrojo naudojimo objektus, šių objektų valdymą ir valdymo priežiūrą tvarkyti.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pavesta įsteigti Pastatų duomenų banko informacinę sistemą bei parengti jos nuostatus. Pastatų duomenų banko informacinė sistema, kurią planuojama baigti kurti jau 2025 metais, leistų centralizuotai tvarkyti pastatų priežiūrai ir renovacijai skatinti reikalingus aktualius duomenis.
Pakeitimai, numatantys didesnes paklaidas keičiant statinio vietą žemės sklype
Svarbūs pakeitimai, numatantys didesnes paklaidas keičiant statinio vietą žemės sklype, didinant ar mažinant statinio išorės matmenis, tam tikrose ribose keičiant esminius projekto sprendinius, kai dėl šių paklaidų nereikia gauti naujo statybos leidimo. Jeigu išdavus statybą leidžiantį dokumentą keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai, norint tęsti statybą, turi būti informuojama visuomenė ir reikia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas), iš naujo pranešti apie statybos pradžią, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų, esminių statinio architektūros reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų:
- dėl objektyvių priežasčių keičiama inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų ilgis;
- iki 2 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje);
- iki 2 m didinami arba neribotai mažinami statinio ar jo dalių išorės matmenys ir nedidinamas statinio aukštų skaičius, neįrengiami papildomi antstatai, mansardos, antresolės, rūsiai, pusrūsiai;
- keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos ar jų išdėstymas ir nesikeičia statinio kategorija;
- neatliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
- mažinamas pastatų ir (ar) patalpų nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekis.
Šie pakeitimai leidžia lengviau pakeisti esminius statinio projekto sprendinius, sudarant galimybę paprasčiau užbaigti statybą. Jeigu keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai, juos būtina užregistruoti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Tai aktualu tiek statant naujus statinius, tiek atliekant statinių rekonstrukciją.
Pastarieji įsigalioję pokyčiai statytojams suteikia daugiau lankstumo statant ir rekonstruojant statinius bei mažina administracinę naštą tiek privačiam, tiek viešajam sektoriui.
Daugiau dėmesio skiriama pranešimui apie statybos pradžią
Daugiau dėmesio skiriama pranešimui apie statybos pradžią. Nepranešus apie statybos pradžią „Infostatyba“, ne tik negalima pradėti statybos (tiek tada, kai būtinas statybos leidimas, tiek tais atvejais, kai jis nebūtinas), bet ir užbaigti, nes neišduodamas statybos užbaigimo aktas ir negali būti tvirtinama deklaracija apie statybos užbaigimą.
Rengiamas Statybos kodeksas
Pokyčiai statybos teisinio reguliavimo srityje laukia ir ateityje, nes rengiamas ir derinamas Statybos kodeksas, kuris turėtų apimti projektinių pasiūlymų, statinių projektavimo, statybos ir užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo teisinį reguliavimą. Statybos kodeksu siekiama pagerinti statybos procesus, padaryti teisinį reguliavimą vientisesnį ir aiškesnį, operatyviau reaguojantį į vykstančius pokyčius ir mažinti finansines, žmogiškųjų išteklių ir laiko sąnaudas. Įvertinus tai, kad dabartinis statybos teisinio reguliavimo pasirinktas modelis (įstatymai, didelis kiekis poįstatyminių teisės aktų) nėra pakankamai veiksmingas, rengiant Statybos kodeksą siekiama peržiūrėti teisinio reguliavimo sistemą su tikslu užtikrinti nuostatų veiksmingumą, tikslingą ir tinkamą jų įtraukimą į teisės aktus, atsisakant perteklinio reguliavimo.
Teksto autorius:
Dr. Dalia Averkienė
Advokatė, advokatų profesinės bendrijos Amber Lex steigėja. Turi didesnę nei 15 metų patirtį sprendžiant teisminius ginčus ir konsultuojant verslo bei viešosios teisės klausimais. Advokatė rengia sutartis, dalyvauja derybose, ruošia procesinius dokumentus ir atstovauja teismuose. Darbo sritys: nekilnojamojo turto, statybos, žemės teisė, servitutai, sutartys, įmonių teisiniai klausimai, žalos atlyginimas, Europos Sąjungos parama. Dalia Averkienė taip pat yra teisės mokslų daktarė, teisinių leidinių autorė ir bendraautorė.
