Tęsiantis klimato atšilimui yra reali grėsmė, jog šie miestai gali išnykti | Geras būstas

Tęsiantis klimato atšilimui yra reali grėsmė, jog šie miestai gali išnykti

Edgaras Misiukas 3 min
Šiame straipsnyje sužinosite:

Grėsmės dėl augančios vidutinės metinės temperatūros

Kurie miestai yra rizikos zonoje dėl tirpstančių ledynų?

Ko galime imtis, kad sustabdytume tirpstančius ledynus

Tirpstantys ledynai

Vidutinė Žemės temperatūra kiekvienais metais didėja dėl žmonių įtakos. Ne tik temperatūra, bet ir tirpstantys ledynai pakels jūros lygį, kurį sunku net nuspėti.

Ledynai Arktyje vis mažėja, tuo tarpu beveik kiekvieną mėnesį galime perskaityti apie atskilusį ledo sluoksnį ar itin sparčiai tirpstantį ledyną. Šiuo metu žemės paviršių dengiantis ledo sluoksnis yra 24 milijardai kubinių kilometrų. Nors kol kas tai nėra itin pavojinga, tačiau jei visas toks kiekis ištirps, jis gali ženkliai pakelti jūros lygį.

„National Geographics“ padarė projekciją, kas atsitiktų jei visas ledynas ištirptų. Tyrėjų skaičiavimais, per 5000 metų vidutinė Žemės temperatūra pakils tiek, kad ištirps visi ledo sluoksniai. Šis įvertinimas galioja tik tuo atveju, jei žmonija išlaikys dabartinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo lygį.

Drastiškai jam pakilus, ledynų tirpsmas gali įvykti daug anksčiau, tačiau sumažinus išmetamų teršalų kiekį, jis gali būti stipriai atitolinamas.

Paskutinį kartą, kuomet žemės nedengė ledo danga buvo prieš 34 milijonus metų. Jei tai pasikartotų, jūros lygis pakiltų 65,8 metro.

Rekomenduojame kitus mūsų straipsnius: Geriausi miestai gyventi

Tirpsta ledynai

Europoje išnyktų tokie dideli miestai kaip Sankt Peterburgas, Helsinkis, dalis Londono ir Stokholmo. Nyderlandai ir Danija būtų beveik visiškai panardinti. Kaip skelbiasi olandai, tokiu atveju jie pakeltų pakrantės užtvanką, kuri turėtų siekti net 60 metrų aukštį galutinėje fazėje, kad išgelbėtų sausumą ir tuo pačiu visą šalį. Tik 5% Danijos teritorijos būtų virš naujojo jūros lygio, kas paverstų šią šalį miniatiūrinėmis salomis.

Azijoje beveik milijardui žmonių tektų susirasti naujus namus. Dalį Stambulo ir Irako sostinę Bagdadą vanduo visiškai pasiglemžtų. Didelę dalį, 163 milijonų gyventojų turinčio Bangladešo, nuplautų vanduo. Tankiausiai apgyvendintą Kinijos dalį, taip pat paveiktų jūros lygio kilimas dėl visuotinio atšilimo: iš žemėlapio dingtų Pekinas, Šanchajus, Honkongas ir kiti milijoniniai miestai. Bombėjų ir Kalkutą, taip pat tankiai apgyvendintą Indiją, ištiktų panašus likimas.

Kelios Šiaurės Amerikos rytinės pakrantės didmiesčių zonos – Monrealis, Niujorkas, Bostonas ir Majamis – būtų panardintos, kaip ir visas Floridos pusiasalis.

Abiejose žemyno pusėse esančius vandenynus šiuo metu jungia Panamos kanalas, tačiau jie taip pat natūraliai susidurtų su jūros lygio kilimu, nes abu vandenynai susijungtų. Pietų Amerikoje. Argentinos sostinė Buenos Airės ir Montevidėjas taip pat būtų visiškai paskandinti, kaip ir visa žemutinė Rio de Žaneiro dalis.

Australija ir Afrika taip pat prarastų miestus, tuo tarpu Antarktidoje ir Grenlandijoje visiškai ištirpęs ledas leistų susiformuoti visiškai naujoms kolonijoms su galimybe perkelti gyventojus iš paskendusių miestų.

5000 metų yra didelis laiko tarpas, žiūrint į žmogaus gyvenimo trukmę. Be to, projekcija padaryta prie blogiausio scenarijaus. Tačiau taip pat reikia prisiminti, jog teigiamą įtaką padaryti reikia labai daug laiko ir tęstinumo.

Vienas iš efektyviausių būdų teigiamai paveikti klimato kaitą yra investuoti į energinį efektyvumą, renovuojant pastatus, modernizuojant energijos šaltinius ir keičiant savo požiūrį bei mąstymą, visuomet įvertinant poveikį aplinkai.