Lietuvos statybų sektoriuje 2026 metais prognozuojamas nuoseklus aktyvumas, o pirkėjai ir vystytojai gali susidurti su kylančiomis kainomis bei naujais mokestiniais pokyčiais. Ekspertai prognozuoja, kad keisis nekilnojamojo turto pirkėjų prioritetai – dabar labiausiai akcentuojami patogumas, funkcionalumas ir tvarumas. Nekilnojamojo turto vystytojai teigia, kad šiuos poreikius patenkinti ruošiasi įgyvendindami perspektyvius ir modernius projektus naujuose ar atgimstančiuose rajonuose.
Prognozuojami pirkėjų elgsenos ir kainų pokyčiai
Pastebima, kad pirkėjai atsisako senų prioritetų – nebenori standartinių, o ieško palengvinančių kasdienį gyvenimą, pasižyminčių individualumu, modernumu, funkcionalumu būstų. Prognozuojama didesnė paklausa energiją taupantiems, ekologiškiems sprendimams ir tvarioms statybos technologijoms. Prioritetas teikiamas gerai suplanuotiems, erdvės išnaudojimo požiūriu optimaliems būstams.
Akcentuojama, kad stambūs projektai bus orientuoti į rajonus, turinčius didelį potencialą tapti naujais centrais. Nekilnojamojo turto vystytojai žada daugiau dėmesio skirti ne tik techniniams sprendimams bei vidaus apdailai, bet ir bendroms erdvėms, žaliosioms zonoms.
Ekspertai prognozuoja, kad būstai brangs didžiuosiuose miestuose: Vilniuje ir Kaune. Kainų augimą skatina didėjanti paklausa, nes atsiranda galimybė būstui įsigyti panaudoti pensijų kaupimo lėšas ir sumažėjo pradinio įnašo būstui pirkti reikalavimai. Prognozuojama, kad brangs ne tik nekilnojamasis turtas, bet ir statybinės medžiagos. Jų brangimas numatomas apie 2 – 4 proc.
Statybų sektoriaus teisinio reglamentavimo pokyčiai
Pagal Statybos įstatymo pakeitimus, pranešant apie statybos pradžią, techninį darbo projektą ir statinio projekto ekspertizę bus galima teikti dalimis. Tai leis statybos darbus pradėti anksčiau, lygiagrečiai rengiant kitas projekto dalis.
Pakeitus statybos techninio reglamento (STR) „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ nuostatas, sumažės biurokratinė našta ir kai kuriais atvejais bus galima atsisakyti matuoti pastatų sandarumą renovuojant pastatus. Nebereikės matuoti C ir B klasės pastatų sandarumo, jeigu jų projektavimas ar statyba finansuojami Lietuvos ar ES biudžeto lėšomis. Numatytos sandarumo matavimo išimtys naujai statomiems pastatams, kai pastatas yra nuolat eksploatuojamas ir negali būti nutraukiami juose vykstantys procesai (ligoninės, gamyklos). Parduodant antrinėje rinkoje daugiabučiuose namuose esančius butus, nebereikės pateikti sandorį tvirtinančiam notarui atskiro buto tipinio energinio naudingumo sertifikato, kainuojančio 20-50 eurų, jeigu daugiabučiam pastatui yra išduotas pastato energinio naudingumo sertifikatas.
Darbuotojų trūkumas ir augantys jų atlyginimai
Remiantis Lietuvos statybininkų asociacijos atliktos šio sektoriaus dalyvių apklausos duomenimis, augant užsakymų apimtims dar labiau gilėja darbo jėgos stygiaus problema – net 70 proc. rangovų artimiausiu metu prognozuoja darbuotojų trūkumą. Lygiai pusė organizacijų statybų sektoriuje pernai augino darbuotojų skaičių, o kad jis išliko panašus apklausoje nurodė trečdalis bendrovių. Kitais metais samdyti daugiau darbuotojų, apklausos duomenimis, planuoja net 7 iš 10 Lietuvos įmonių. Didžioji dauguma rangovų šiemet planuoja ieškoti naujų darbuotojų, o tai leidžia manyti, kad statybos sektoriuje turėtų atsirasti apie 4000 papildomų darbo vietų.
Nauji reikalavimai statybos produktams
Nuo 2026 metų Lietuvoje įsigalioja statybų srities pokyčiai, susiję su naujais Europos Sąjungos reikalavimais statybos produktams. Šių pakeitimų tikslas – užtikrinti, kad statomi namai būtų kokybiškesni, saugesni ir ilgaamžiškesni. Statybinių medžiagų gamintojai nuo šiol privalo tiekti rinkai daugiau sertifikuotų statybos produktų, atitinkančių griežtesnius aplinkosaugos ir kokybės reikalavimus. Tai reiškia, kad rinkoje lieka mažiau neaiškios kilmės ar nekokybiškų medžiagų, o daugiau produktų su aiškia kilme ir atitikties dokumentais. Įsigaliojus šiems pakeitimams, privataus namo statytojai susidurs su mažesne rizika pasirinkti nekokybiškas statybines medžiagas, juos pasieks aiškesnė informacija apie medžiagas, statybų procesas taps skaidresniu, o pat gyvenamasis namas – taps patikimesniu ir ilgaamžiškesniu. Kai kurios medžiagos gali kainuoti šiek tiek brangiau, tačiau tai dažnai atsiperka mažesnėmis priežiūros ir remonto išlaidomis ateityje. Nauji reikalavimai diegiami palaipsniui. Pirmiausia jie taikomi dažniausiai individualių namų statyboje naudojamoms medžiagoms: betonui ir cementui, šiltinimo medžiagoms, langams, durims ir kitiems pastato atitvarų elementams. Tai skatina gamintojus kurti modernesnius ir tvaresnius statybos sprendimus. Planuojantiems statyti namą rekomenduojama rinktis dirbančius su sertifikuotomis statybinėmis medžiagomis rangovus, pasidomėti, kokie produktai bus naudojami namo statyboje, o sprendimus priimti vertinant ne tik kainą, bet statinio ilgaamžiškumą bei kokybę.
Statybų sektorius 2026 m. bus orientuotas į realius pirkėjų poreikius, pabrėžiant funkcionalumą, tvarumą ir strateginę vietą, o NT plėtra seks rinkos pokyčius, kurdama tvarius ir patogius gyvenamuosius bei darbo rajonus. Šiemet rinka bus aktyvi, o išlaidas didins darbo užmokesčio augimas ir mokestiniai įsipareigojimai.
Teksto autorius:
Andrius Buska
Statybos inžinerijos daktaras, UAB “ROCKWOOL” techninis vadovas. Dirba pastatų šilumos, priešgaisrinės ir garso izoliacinių sprendimų bei technologijų srityje. Konsultavimas ir mokymai siekiant kompleksinio požiūrio į energinį efektyvumą, saugumą ir komforto užtikrinimą tvariame projektavime bei statyboje.
