Rudenį vaizdas sode gali būti ypač įspūdingas – tai metas, kai daugelis augalų atsiskleidžia visai kitomis spalvomis. Atėjus rudeniui, svarbu pasirūpinti augalų priežiūra ir sodo paruošimu žiemai.
Svarbiausi rudens darbai sode
Nedekoratyvių daugiamečių augalų antžemines dalis rekomenduojama pašalinti, tačiau daugelį rūšių – tokių kaip astrai (Aster sp.), veronikūnai (Veronicastrum sp.), bandreniai (Echinops sp.), miskantai (Miscanthus sp.) ir kiti varpiniai augalai – verta palikti iki pavasario. Jie ne tik suteikia įspūdingą vaizdą apšerkšnijus, bet ir prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo – paliktuose augaluose žiemoja mikroorganizmai, įvairūs vabzdžiai ir smulkūs žinduoliai. Svarbu nepamiršti ir sumedėjusių augalų priežiūros: pašalinami pažeisti, ligoti ūgliai, o spygliuočių vidų rekomenduojama kiek įmanoma išvalyti, kad būtų išvengta ligų plitimo.
Vejai taip pat reikalinga priežiūra – paskutinį kartą ją nupjauname palikdami apie 4–5 cm aukščio.
Galiausiai, svarbu paminėti, kad visa iš sodo paimta organika turėtų būti grąžinta atgal į dirvožemį – geriausias būdas tai padaryti yra kompostavimas. Susidariusį kompostą naudinga panaudoti dirvožemio pagerinimui.
Dilema: grėbti lapus rudenį, ar juos palikti?
Tai vienas iš nuolat kylančių klausimų, į kurį vienareikšmio atsakymo nėra – kiekvienu atveju svarbu atsižvelgti į konkrečią situaciją. Pavyzdžiui, jei sklypas įsikūręs pusiau natūralioje aplinkoje, yra mažiau lankoma zona su brandžiais medžiais, lapus geriau palikti – jie natūraliai suirs ir praturtins dirvožemį maisto medžiagomis. Ten, kur po medžiais auga želdynai, lapų šalinti taip pat nereikia – jie gali puikiai funkcionuoti netgi kaip augalų mulčias.
Tačiau tam tikrais atvejais sodo higiena yra būtina. Pavyzdžiui, ąžuolai dažnai serga miltlige, tad rudenį apniktus lapus reikia pašalinti. Tas pats galioja ir vaismedžių sodams – jei paliekami nukritę obuoliai ar lapai, gali plisti rūdys, puvinys ir kitos ligos. Taigi visada reikia įvertinti, kada lapų pašalinimas yra būtinas, o kada jų palikimas yra naudingas aplinkai.
Kokius augalus verta sodinti, norint džiaugtis gražiu vaizdu rudenį?
Yra daug augalų, kurie rudenį atrodo ypač efektingai. Pavyzdžiui, klevai (Acer sp.), lamarko medlievos (Amelanchier × lamarckii F.G.Schroed.), šermukšniai (Sorbus sp.), ožekšniai (Euonymus sp.) – jų lapai nusidažo raudonų, oranžinių ar geltonų tonų atspalviais. Dekoratyvūs vaisiai taip pat patraukia akį: juos subrandina ne tik šermukšniai, bet ir japoninės sedulos (Cornus kousa Bürger ex Hance), putinai (Viburnum sp.), gudobelės (Crataegus sp.), kurių vaisiai išlieka iki žiemos ir pritraukia paukščius.
Kiekviename želdyne rekomenduojame numatyti ir visžalių augalų, tokių kaip pušys (Pinus sp.) ar europiniai kukmedžiai (Taxus baccata L.) – želdynuose jie sudaro struktūrą ir išlaiko dekoratyvumą ištisus metus. Rudenį ir žiemą jie tampa pagrindiniu fonu kitiems elementams. Juos galima papildomai papuošti šviečiančiomis girliandomis, kurios suteikia jaukumo vėsiais rudens ir žiemos vakarais.
Žmonių požiūris į aplinkos tvarkymą keičiasi
Pastebime, kad žmonėms vis svarbesnis tampa ne tik gražus, bet ir tvarus sodas. Vis dažniau atsisakoma cheminių preparatų, o kenkėjų kontrolei pasirenkami aplinkai draugiškesni sprendimai – tokie kaip žaliasis muilas ar mechaninis kenkėjų surinkimas. Svarbu suprasti, kad kenkėjų problema dažnai atsiranda tada, kai sutrinka ekosisteminiai ryšiai. Pavyzdžiui, jei sode daug skruzdėlių, jos gali intensyviai platinti amarus, gaminančius jų mėgstamą lipčių. Skruzdėlių gausa savo ruožtu rodo, kad mitybos grandinėje trūksta jomis besimaitinančių aukštesnių organizmų. Tad viskas prasideda nuo gamtos balanso: jei jis pažeidžiamas, kenkėjų tikimybė gerokai išauga.
Kitas džiuginantis pokytis – žmonių noras pritraukti gyvąją gamtą į savo aplinką, džiaugtis bitėmis, drugiais ir paukščiais. Todėl savo projektuose visada numatome mažosios architektūros elementus – paukščių girdyklas, vandens fontanus, taip pat sodiname medingus bei ornitochorinius augalus, kurie vilioja vabzdžius ir paukščius.
Pasikeitė ir požiūris į medžius. Anksčiau naujakuriai dažnai iškirsdavo visus esamus medžius ir visą sklypą užsėdavo veja. Dabar vis daugiau žmonių pradeda vertinti medžių teikiamą naudą – pavėsį, oro vėsinimą, estetinį grožį, o kartu ir jų svarbą ekosistemai. Ypač svarbu išsaugoti ar sodinti vietines rūšis: paprastuosius ąžuolus (Quercus robur L.), mažalapes liepas (Tilia cordata Mill.), paprastąsias pušis (Pinus sylvestris L.), beržus (Betula sp.). Šie medžiai ne tik turi didesnį ekologinį pranašumą prieš introdukuotas rūšis, bet ir natūraliai dera Lietuvos kraštovaizdyje.
Kada tinkamiausias laikas sodinti augalus rudenį?
Ruduo – vienas palankiausių laikotarpių sodinti daugumą sumedėjusių ir žolinių augalų iš grunto. Optimalus metas – nuo rugsėjo pabaigos iki dirvos įšalimo, paprastai iki lapkričio vidurio, priklausomai nuo oro sąlygų. Rudenį pasodinti augalai greitai pradeda formuoti smulkias šakneles, o vėsesnis oras ir dažnesni krituliai sumažina papildomo laistymo poreikį. Tokios sąlygos leidžia jiems gerai įsitvirtinti dar prieš žiemą, todėl pavasarį jie startuoja stipresni, sparčiau auga, išsiskiria vešlesne lapija ir gausesniu žydėjimu. Taip sodas greičiau įgauna pilną vaizdą, o priežiūros poreikis naujam sezonui tampa mažesnis.
Ir žinoma, rudenį verta nepamiršti svogūninių gėlių, kurios pavasarį suteikia sodui gyvybingumo ir spalvų. Pasodintos šiuo metu, jos dažniausiai pirmos praneša apie naujo sezono pradžią. Ankstyvą pavasarį, kai daugiamečių gėlių antžeminė dalis dar tik pradeda vegetaciją (atsinaujinti), jų vietą vizualiai užpildo žydinčios svogūninės – taip užtikrinamas nenutrūkstamas želdyno dekoratyvumas. Patartina rinktis bent 3–4 rūšis, kurios žydėtų skirtingu metu, kad pavasario spalvos džiugintų kuo ilgiau.
Dar vienas privalumas – rudenį aiškiau matoma sodo struktūra ir vietos, kuriose norisi pokyčių. Vis dėlto chaotiškas sodinimas be iš anksto apgalvoto plano gali sukelti rūpesčių ateityje: augalai gali būti parinkti neatsižvelgiant į jų augimo sąlygas, galutinį dydį ar tarpusavio suderinamumą. Todėl prieš sodinant svarbu įvertinti visus veiksnius ir suplanuoti darbus taip, kad augalai ilgainiui sudarytų harmoningą, funkcionalią ir tvarią visumą.
Teksto autorius:
Evelina Jucytė
MB Sodo studijos vadovė ,,Esame kraštovaizdžio kūrimo įmonė, kurianti darnius sprendimus nuo projektavimo iki įrengimo. Dirbame tiek su privačiais, tiek su juridiniais klientais, siekdami, kad aplinka būtų ne tik estetiška, bet ir funkcionali. Mūsų tikslas – kurti sodus, tarsi kambarius po atviru dangumi, kuriuose dera žmogaus poreikiai ir gamtos ritmas. Kiekvienas projektas grindžiamas individualiu požiūriu, todėl sprendimai visada pritaikomi konkrečiai vietai, jos sąlygoms ir ateities perspektyvai.
