Klimato kaita – kaip pritaikyti namus ir paruošti juos ateičiai?

Edgaras Misiukas 6 min
Šiame straipsnyje sužinosite:

Kaip visuotinis klimato atšilimas gali įtakoti statybos įpročius?

Rekomendacijos atsižvelgti į radikalėjantį klimatą.

Sprendimai kaip pasiruošti klimato kaitos pasekmėms.

Statant namą dažniausiai susiduriama su įvairiomis tradicijomis, technologijomis ir aišku nuomonėmis tais klausimais, tad šįkart norėčiau apžvelgti dviejų asmenų požiūrius (bet priešingus vienas kitam) į visuotinį klimato atšilimą. Tai yra tie kuriems klimato kaita rūpi arba nelabai.

Tiesa ta, kad pastatų sektorius suvartoja net 40 proc. energijos ir sudaro maždaug 36 proc. anglies dvideginio emisijų Europos Sąjungoje. Šie skaičiai rodo, kad negalima ignoruoti statybų pramonės, žaliavų ir naudojamų medžiagų. Ne gana to, pats pastatų eksploatavimas turėtų būti tvarus, neeikvojama bereikalinga energija, todėl reikia stengtis nusimatyti kuo daugiau pasyvaus eksploatavimo būdų.

Namas, kurį statote ar statysite turės stovėti daug metų, todėl nereiktų galvoti, kad šiandieninis pakankamai švelnus klimatu išsilaikys, bet įvertinti ir tai, kad ateityje ko gero daugės ekstremalių įvykių kaip karščio ar šalčio periodai.

Norint įsivertinti tokias problemos ir galvojant apie prevenciją, reikėtų pasidomėti kaip šie pokyčiai atrodys ir kokios yra galimos prognozės. Ekspertai sutaria: mūsų platumose pagrindinis pokytis bus klimato radikalėjimas. Mūsų laukia ne tik paprastas atšilimas, bet ir “oro kalnelių” susidarymas: karščio bangos ir sausros, įsiterpusios į reto intensyvumo lietaus ir uraganinio vėjo laikotarpius, su kuriais labiau esame pažįstami iš televizijos ekranų nei realybėje. Tuo pačiu, nors klimatas vis šiltėja, gali pasitaikyti ir didelių neigiamų temperatūrų pikai bei sniego audros. Tiesa, tai labiau retos išimtys iš taisyklės.

Stiprių vėjų suaktyvėjimas

Tvirto stogo įrengimas

Didelį pavojų pastatams ateityje kels stiprus vėjas. Į šios rizikos padidėjimą derėtų atsižvelgti ir numatant pokyčius statybų norminiuose dokumentuose. Pvz. peržiūrint maksimalų vėjų greičių reikšmes atliekant projektavimo darbus.

Iki šiol itin stiprių vėtrų pasitaikydavo retai, nes tokios anomalijos buvo tik kas kelis dešimtmečius. Deja, klimatas keičiasi ir netrukus turės pasikeisti ir reikalavimai. Todėl, projektuojant stogų konstrukcijas reikėtų kreipti papildomą dėmesį, kalbant apie jų tvirtumą. Ką galima padaryti dėl viso pastato konstrukcijos sutvirtinimo – tai sustiprinti frontonus (šonines sienas), sienų viršuje įrengti gelžbetoninį žiedą (vainiką) juosianti sienas bei užtikrinantį jų pastovumą. Be to, prie jo ir mūrlotas prisitvirtina tikrai tvirtai.

Norėdami tvirtinti gegnes, naudokite tvirtesnes jungtis, kad jos geriau laikytųsi. Taip pat apsvarstykite vietoj plieninės stogo dangos (skardos) naudoti keramines ar betonines čerpes. Jos yra daug sunkesnės ir mažesnės. Maži, sunkūs komponentai yra daug atsparesni stipraus vėjo sukeliamai siurbimo jėgai.

Be to, visas čerpes būtų patartina pritvirtinti mechaniškai, nors pagal reikalavimus yra rekomenduojama tvirtinti tik kraštines čerpes. Visa tai, pasak specialistų, žymiai padidins konstrukcijos atsparumą. Deja, bet šios priemonės 100 proc. neapsaugos namo stogo prieš uraganą, tačiau žymiai padidins jo tvirtumą bei galimybes likti sveikam, bent esant stipriausiam vėjui.

Karštis ne ką mažesnė problema už šaltį

Kita didelė problema, kurią, kaip prognozuojama, sukels klimato kaita, bus pavojinga sveikatai šiluma. Iš dalies didelė temperatūra patalpose yra ribojama įgyvendinant aukštus pastatų energinio naudingumo reikalavimus, kur neapsieinama be pastato atitvarų šiluminės izoliacijos. Tai, kas apsaugo pastatą nuo šalčio, apsaugo ir nuo karščio. Dėka savo šiluminių savybių ir struktūros akmens vata – yra geras ir patikimas  pasirinkimas. Pirma, ji pasižymi puikiomis šilumos izoliacijos savybėmis, antra, yra ilgaamžis ir kas svarbu – nedegus gaminys, ir tai gali būti labai svarbu ateityje. Be to, akmens vata gali būti naudojama praktiškai visų namo atitvarų izoliavimui, ne tik sienų ar stogo apšiltinimui. Galima izoliuoti tiek pertvaras, tiek ir grindis, kai norima pagerinti garso izoliaciją tarp patalpų, o ir židinio izoliavimas užtikriną jo priešgaisrinę ir šiluminę funkcijas ir t.t.

Bendrame namo perkaitimo kontekste labai svarbus ir langų bendras saulės energijos pralaidumo rodiklis – dar vadinamas g faktorius. Jis nusako saulės energijos pralaidumą pro langą į patalpos vidų laipsnį. Kuo jis mažesnis, tuo mažiau praleidžia saulės energijos. Jei jūsų statomuose namuose yra daug langų, nesinorėtų, kad saulėtą dieną jie būtų uždengti, dėl per didelio patalpų perkaitimo, todėl langus verta rinktis su kuo mažesniu g faktoriaus rodikliu.

Kadangi namai tampa vis sandaresni rekuperacinės sistemos įrengimas tampa būtinybė. Šiandien rekuperacinės sistemos leidžia turėti du viename: pašildyti ir atvėsinti į patalpas tiekiamą orą.

Dangaus energija

Problema ta, kad jei visi įsirengsime šilumos siurblius, oro kondicionierius ir rekuperacines vėdinimo sistemas, elektros paklausa žymiai padidės. Ir jei visas šias priemones įjungsime vienu metu visi – tai be abejonės susidursime su elektros tiekimo sutrikimais dėl didelio poreikio. Todėl reiktų derinti pasyvių ir aktyvių energinių priemonių subalansavimu įrengiant pastatų tinkamą izoliavimą, sandarumą bei integruojant atsinaujinančių resursų įrangą. Sprendimas įsirengti fotovoltinius saulės modulius yra sveikintinas, bet reiktų pagalvoti ir kaip išsaugoti pas save bent dalį taip pagamintos energijos (pvz. kaupiant akumuliatoriuose), nes tai tiesiogiai susiję su efektyvių energijos tinklų išlaikymu ateityje siekiant išvengti tiekimo sutrikimų.

Kaip žinia saulėtą dieną moduliai gamina elektrą, ir pastatas naudoja ją savo reikmėms tiesiogiai arba krauna akumuliatorius, o kai saulės nėra, tada pirmiausiai naudoja iš akumuliatorių bei pasiima iš tinklo saugyklų už beveik 4 kartus mažesnę nei įprasta kaina. Kol kas specialių namų akumuliatorių nėra daug ir jie yra brangūs bei  ne itin neefektyvūs. Todėl reiktų įsirengti alternatyvius apsirūpinimo energija būdus.

Langų g faktorius

Sustiprintas stogas, saulės nepraleidžiantis stiklas, gera šilumos izoliacija, rekuperacinė vėdinimo sistema, fotovoltinės elektrinės turėtų leisti išgyventi būsimus klimato pokyčius sąlyginai patogiomis sąlygomis. Radikalėjančių klimato sąlygų kontekste atskiro nagrinėjimo verta ir lietaus vandens surinkimo sistema. Kalba eina ne apie paprastą vandens nuo stogo nuvedimo sistemą, tačiau iš anksto suprojektuota ir įrengta po žeme esančią talpą su atitinkamai pajungta įranga sistema, skirta lietaus vandens panaudojimui buityje bei laistymo reikmėms, ko galbūt ir pakaks, kad  išgelbėti veją nuo ilgų sausrų.

Leave a Reply

Your email address will not be published.