Namo apšiltinimas turėtų prasidėti nuo stogo

Mantvydas Dambrauskas 6 min

Namo apšiltinimas – vienas atsakingiausių jo statybos etapų. Svarbu, kad tai būtų suprasta dar tada, kai pastatas tik įrenginėjamas, o ne kai jau norima džiaugtis komfortu namuose. Tačiau norai, nors rinkoje yra daugybė geriausių jiems įgyvendinti skirtų prekių, kartais niekaip nevirsta realybe. Viena iš dažnų to priežasčių – stogas. Mat apie jo svarbą šiltiems namams dalis žmonių kažkodėl vis dar pamiršta.

Reikėtų pradėti nuo pabrėžimo, kad kokybiškas ir atsakingas stogo apšiltinimas yra dar svarbesnis nei sienų apšiltinimo darbai. Juk šiluma, kuri turėtų likti namų viduje, kyla į viršų ir pro ten geriausiai galėtų palikti namus. Tad nieko keisto, kad pagal šių laikų technologijas sienoms užtenka 30–35 centimetrų storio akmens vatos, o stogui gali reikėti ir iki pusės metro. 

namas

Nesekant reikalavimų – bevertis ir 30 cm apšiltinimas

Akmens vatą miniu ne veltui, mat tai ne tik populiariausias, bet ir geriausios kainos-kokybės santykio šiltinimo sprendimas. Be to, yra įvairių tankių akmens vatos plokčių, su ja gali būti apšiltintas ir plokščias stogas, ji atspari gniuždymui ir tarnauja daugybę metų (rockwool.lt/panaudojimas/plokstieji-stogai). Trumpai tariant – privalumų pilna, nors vežimu vežk. 

Bet iš savo ilgametės patirties galiu pasakyti, kad nors gamintojai siūlo išties kokybiškus produktus, aukšto lygio turi būti ir jų montavimas. Tad turbūt didžiausia žmonių daroma klaida – pasirenkami geri gaminiai, bet ne specialistai, o apšiltinimo darbus galima atlikti arba labai gerai, arba labai blogai. Kažkokio tarpinio varianto paprasčiausiai nėra. 

stogas

O tam, kad jis būtų atliktas gerai, taisyklių yra nemažai: vata turi būti tvarkingai įmontuota, standžiai laikytis, reikia kruopščiai sumontuoti difuzinę plėvelę, nevalia palikti plyšių. Šios taisyklės sukurtos ne veltui, mat esant plyšiams net 30 cm vatos sluoksniui, jis turės tokias pat savybes kaip vos 10–15 cm storio apšiltinimas. Be to, kaip jau minėjau, nuolat susiduriama su dilema, nuo ko pradėti namo apšiltinimą. Atsakymas vienas – nuo stogo ir apšiltinti jį labiau nei sienas.

Keičiasi žmonių supratimas apie namo statybą

Kaip vyks stogo apšiltinimas, priklauso ir nuo palėpės. Jei ji yra vėdinama, dangos šiltinti išvis nereikia. Tuomet apšiltinamos horizontalios konstrukcijos, o tai daryti kur kas paprasčiau nei apšiltinant šlaitinio stogo konstrukciją. Dėl vėdinimo šiltinimo sluoksnis tarnauja ilgiau, nes taip lengviau pasišalinti drėgmei. Tačiau jei plėvelė nesandariai suklijuota, skersvėjis pradeda veikti vatą, ją šaldyti.

namo apšiltinimas

Pasidžiaugsiu, kad tokių taisyklių žmones riekia mokyti vis rečiau, nes jie pradeda suprasti, kad atitinkami produktai turi būti atitinkamose vietose, vis atsakingiau žiūri į detales, kokybę bendroje namo statyboje, o ne tik pastato išvaizdą. Taip pat nuošalyje nelieka ir izoliacijos darbai. O prieš maždaug penkerius metus dar susilaukdavau kritikos, kad pernelyg gerai sandarinu konstrukcijas. Sakydavo, kad „juk visada buvo daroma kitaip“. 

Bet juk pagalvokite: jei paliekami tarpai, tai kam išvis šiltinti tą namą? Vadovaujantis taisyklėmis ir specialistų rekomendacijomis galima pastatyti išties efektyvų namą, o iš savo patirties galiu pasakyti, kad 150 kvadratinių metrų namo šildymui naudojant dujas gali pakakti vos 30 eurų per mėnesį šalčiausią metų laiką. Tačiau vėl pasikartosiu – reikia laikytis taisyklių ir ypatingą dėmesį atkreipti į stogą.

Komentarai straipsnyje

Leave a Reply

Your email address will not be published.