15 metų patirtį turintis dailidė – apie sienų apšiltinimą: kai pradedama taupyti ten, kur nereikėtų, prasideda problemos.

Mantvydas Dambrauskas 5 min

Jau daugiau nei 15 metų dirbu su karkasinių namų konstrukcijomis bei jų apšiltinimu. Tad puikiai žinau, kokias pagrindines klaidas žmonės daro norėdami gyventi kuo šilčiau. O jų išties yra daugybė, tačiau apie viską nuo pradžių.

palėpės apšiltinimas

Kad akmens vata yra išties naudinga apšildant namus, turbūt jau ir nebereikia kalbėti – dėl to sutaria tiek jos montuotojai, tiek apšiltintų  namų gyventojai. Juk akmens vatos dėka užtikrinama tinkama temperatūra ir geras patalpų mikroklimatas, tad gerai apšiltinto namo gyventojai vasarą gali džiaugtis malonia vėsa, o žiemą – šiluma be didesnių jos nuostolių, nes akmens vata apšiltintos konstrukcijos itin gerai išlaiko šilumą. Kuo daugiau šilumos lieka namuose, tuo mažiau juos reikia šildyti, o tai jau ir kišenėje likę pinigai.

Atrodytų, viskas paprasta, tačiau norint pasiekti gerus rezultatus reikia laikytis ir tam tikrų taisyklių. Tai toli gražu ne visiems pavyksta. Viena pagrindinių – netaupyti ten, kur nereikia, ir visur naudoti tik tam pritaikytas medžiagas. Pavyzdžiui, jei vata skirta vidinėms konstrukcijoms, jos jokiu būdu negalima naudoti išorinių konstrukcijų apšiltinimui.

Būtent improvizuojant, taupant ten, kur nereikia, naudojant vidaus apšiltinimui skirtas vatas lauko konstrukcijoms, prasideda tokios problemos, kaip vatos sukritimas. Taip pat jokiu būdu negalima taupyti kalbant apie šilumines vatos savybes – reikia naudoti tokią vatą, kuri yra kuo šiltesnė. Kad nereikėtų mėtyti pinigų ten, kur nereikia, rekomenduoju pasitarti su specialistais – jie puikiai žino, kokios varžos kokiam namui reikia. Taip pat specialistų konsultacija net leis sutaupyti – jie apskaičiuos, kaip galima išgauti reikiamą energinio naudingumo klasę, t. y., jei siekiamą A klasę galima išgauti su mažiau šilta vata, nėra ko naudoti dvigubai brangesnės.

Kad namas neprimintų kiaurasamčio

Šį tekstą pradėjau nuo fasado ne veltui, mat jis dažniausiai figūruoja kalbant apie žmonių daromas klaidas. Tik tuomet, kai konstrukcijos yra tinkamai izoliuotos iš išorės, galima pradėti šiltinti namo vidų. Bet ir čia reikia atsižvelgti, kokio drėgnumo yra mediena – šiltinimo ir karkaso izoliavimo darbus galima pradėti tik tuomet, kai jis 12 proc. ar mažesnio drėgnumo. Konstrukcijų drėgmę reikia šalinti dar statybos metu, tam galima naudoti drėgmės surinkėjus arba tiesiog gerai vėdinti patalpas, o jau gyvenamų patalpų drėgmei užkirsti visus kelius patekimui į vidines pastato konstrukcijas.

Apšiltinant namą itin svarbu įrengti ir gerą vėjo izoliaciją. Esu matęs net tokių atvejų, kai priešvėjinėje plokštėje yra gręžiamos kiaurymės, kad pasišalintų drėgmė. Tai yra didžiulė klaida, nes taip vėjas vėsina visą konstrukciją, kas lemia papildomus šilumos nuostolius.
Be kokybiškos apsaugos nuo vėjo negalime užtikrinti, kad vėjas nevėsins pastato konstrukcijų tokiu būdu reikalaudamas daugiau šildymo kaštų atšaldytų konstrukcijų pakartotinam sušildymui. Tad šiltas ir energiškai efektyvus namas visiškai prieštarauja „kvėpuojančio“ namo filosofijai. Tai yra populiarus mitas, kad namą reikia statyti taip, jog jis „kvėpuotų“ – kad į konstrukciją patekęs oras ir drėgmė vėliau pasišalintų.

Reikia stabdyti oro cirkuliaciją konstrukcijose

Apibendrinant, pagrindinė užduotis statant kokybišką ir šiltą namą yra siekis visiškai sustabdyti bet kokią oro cirkuliaciją vidinėse pastato konstrukcijose, kam padeda tinkamai įrengta garo plėvelė – ji neleidžia drėgmei patekti į konstrukcijas, akmens vatą. Jei jos nebūtų, drėgmė koncentruotųsi kažkur konstrukcijose, kur susikerta šiltas ir šaltas oras. Galiausiai būtų pasiektas rasos taškas – konstrukcijoje pradėtų kondensuotis vanduo, vata sušlaptų ir prarastų savo gerąsias savybes. Jei lauke itin šalta, drėgmė gali kristalizuotis, susidaryti ledas. O tai, pripažinkim, tikrai nepadeda turėti šilto ir ilgaamžio namo.

Ir tada kaltinama akmens vata „neva pati sukrito“, nors iš tiesų tai gali taip atsitikti ne akmens, o stiklo vatai. Jos tikrai skiriasi ne tik vizualiai, bet savo plaušų struktūra: stiklo vatoje dominuoja horizontalios orientacijos plaušeliai, o akmens vata dėl chaotiškos plaušelių orientacijos išlaiko stabilią formą.

Klausiate, o kaip tada pašalinti drėgmę iš namo, jei namas „nekvėpuoja“? Sandarius namus reikia vėdinti priverstinai ir didelę drėgmės dalį pašalinti ventiliacijos būdu. Taip pat ventiliacijos pagalba galima kur kas lengviau reguliuoti sąlyginį vidaus patalpų oro drėgnumą. Jei namas yra nesandarus, blogai apšiltintas, jis primena kiaurasamtį: vanduo, kuris yra patalpų ore, skverbiasi pro paliktas kiaurymes dėl temperatūrų ir slėgių skirtumų. Ypač žiemą, kai lauke šalta ir sausa, o viduje – šilta ir drėgna.

Galiausiai, nors ir būtų pasirinktos geriausios medžiagos, brangiausia akmens vata, sudėtas kad ir metro storio vatos sluoksnis, tačiau be kokybiškai įrengtos garo ir vėjo izoliacijos vata neveiks taip, kaip turėtų. Tad netaupykite ten, kur nereikėtų, kad gyvenimas apšiltintame name neapkarstų ir nereikėtų nuolat galvoti apie itin daug kainuojančius remontus.

Leave a Reply

Your email address will not be published.