Kokius pamatus geriausiai rinktis ir kaip tinkamai juos apšiltinti: nesilaikant šių taisyklių žala pasimato jau tada, kai reikia remontuoti sienas

Kokius pamatus geriausiai rinktis ir kaip tinkamai juos apšiltinti: nesilaikant šių taisyklių žala pasimato jau tada, kai reikia remontuoti sienas

Mantvydas Dambrauskas 3 min

Turbūt visi sutiksime, kad gerai įrengti ir apšiltinti pamatai yra kone pagrindinis veiksnys, lemiantis, ar naujuose namuose bus sukuriamas kuo įmanoma didesnis jaukumas, išlaikoma šiluma ir kiti kokybiškam gyvenimui reikalingi atributai. Nors pasirinkimų čia nėra daug, visgi dažnam kyla klausimų, kokius pamatus įsirengti ir kaip tinkamai juos apšiltinti. Į juos pamėginsiu trumpai ir aiškiai čia atsakyti.

Kaip rodo ilgametė praktika, žmonės itin dažnai renkasi polinius pamatus – išgręžiami poliai, ant kurių montuojama pamato viršutinė dalis, dar vadinama „rostverku“. Tačiau tuomet sudėtinga įrengti hidroizoliacinį sluoksnį, ypač ten, kur aukšti gruntiniai vandenys.

Problemų galima išvengti montuojant kokybišką drenažą, bet „šlapiuose“ sklypuose vanduo vis tiek yra linkęs sunktis į namo konstrukcijas. Pakanka nedidelės ertmės hidroizoliacijoje, kad drėgmė patektų į pamatus, po to – į mūrą ar medines namo konstrukcijas. O vandens patekimo į konstrukcijas pasekmės yra išties liūdnos, mat jos pradeda irti. Blogai ir tai, kad žmonės nesupranta, iš kur atsiranda tokios problemos: pradedama ieškoti priežasčių sienose ar vamzdyne, nors priežastis slypi visai kitur.

Todėl pastebiu, kad vis dažniau renkamasi įsirengti nemažai privalumų turinčius plokštuminius pamatus. Mat nėra kontakto su gruntu, todėl šaltis, drėgmė ir vanduo neturi jokios galimybės patekti į betoną – šie pamatai yra monolitinė plokštė, kuri praktiškai guli ant šilumą izoliuojančio hidroizoliacinio sluoksnio.

Dalį įsirenginėjančių namus atbaido pasakojimai, kad plokštuminiai pamatai yra kur kas brangesni už polinius. Žmonės paskaičiuoja, kad kaina skiriasi kone tris kartus, bet dažniausiai į publikuojamas polinių pamatų kainas įeina tik poliai ir „rostverkas“ be šiltinimo ir hidroizoliacinio sluoksnių. Tuo metu į įrenginėjamų plokštuminių pamatų kainą įtraukiama ne tik tai, bet ir visų komunikacijų įrengimas. Tad sudėjus visus dalykus abiejų pamatų tipų įrengimo kaina yra itin panaši.

Svarbu ne tik tai, kokius pamatus pasirinksi, bet ir kaip juos apšiltinsi. Jei statomas medinis namas, ant betoninių ar metalinių polių sumontuotas konstrukcijas apsaugoti nuo iš žemės kylančios drėgmės galima jas iškėlus virš žemės. Tuomet paliekamas didelis oro tarpas ir ant polių montuojama medinė perdangos tipo konstrukcija. Jos apšiltinimui patariu naudoti akmens vatą. Pagrindiniai tokio pamato privalumai yra šiluminės savybės ir pamatų įrengimo laikas – juos galima įrengti vos per keletą dienų. O tai daro nemažą įtaką darbų kainoms.

Nepamainomas palydovas akmens vata yra ir apšiltinant ant grunto su oro tarpu sumontuojamą medinį „rostverką“. Nors atrodytų, kad tai nieko nelemianti pamatų dalis, tačiau per ją taip pat galima prarasti nemažai šilumos. Tad reikia kompleksinių ir viską apimančių sprendimų, kad namuose būtų galima džiaugtis šiluma, gera gyvenimo kokybe, o konstrukcijos būtų apsaugotos nuo drėgmės ir netikėto remonto.

Straipsnio aut. Mantvydas Dambrauskas, Tropa MB.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *