Žiemą, paspaudus šalčiui, daug kur netinkamai ar nepakankamai apšiltintos namo konstrukcijos peršalo, prisikaupė drėgmės ir dėl to būstuose atsirado pelėsis. Ką daryti, kad išvengtume tokių nemalonių pasekmių?
Drėgmės ir pelėsio susidarymo priežastys
Senuose blokiniuose namuose dažnai susiduriama su problema – drėksta vidaus pusėje esanti lauko siena. Dažniausiai tai nutinka dėl susidariusių šilumos tiltelių, nes blokiniai namai turi daug siūlių tarp panelių per kurias atšąla siena. Ant šaltos vietos kondensuojasi patalpų drėgmė, o esant drėgmės pertekliui šaltose vietose: kampuose, prie lubų ar ties siūlėmis atsiranda pelėsis. Sienos drėksta ir dėl prastos arba visai neveikiančios ventiliacijos: užsandarinus plastikinius langus ar neveikiant ventiliacijai virtuvėje ar vonioje drėgmė lieka patalpose ir nusėda ant šalčiausių paviršių – lauko sienų. Prie drėgmės pertekliaus susidarymo prisideda ir per šalta (neapšiltinta) siena, nes seni blokiniai namai turi labai silpną išorinę šilumos izoliaciją arba jos iš viso neturi. Be to, žiemą lauko siena smarkiai atšąla, o to pasekmė – rasos taškas persikelia į sienos vidų.
Drėgmė pastatuose taip pat atsiranda ir dėl pažeistų lauko siūlių bei fasado. Taip nutinka, kai lauke ištrupėjusios siūlės, fasadas leidžia lietų ar tirpstantį sniegą, drėgmė skverbiasi iš lauko į vidų, o viduje ji tiesiog matosi. Drėgmės susidarymui įtakos turi ir netinkamas vidaus apšiltinimas. Taip nutinka, jei siena iš vidaus buvo šiltinta be garo izoliacijos ar naudojant ploną bei neteisingą medžiagą. Tokiais atvejais drėgmė užsidaro sienoje ir ji pradeda drėkti dar labiau. Pelėsis patalpose atsiranda dėl jose susikaupusios per didelės drėgmės. Ant šaltos lauko sienos susidarius kondensatui pelėsis turi idealias sąlygas augti.
Išeitis – išorinis ir vidinis sienų šiltinimas
Geriausias sprendimas, siekiant išvengti pelėsio, yra išorinis viso namo ar bent jau tos sienos išorinis šiltinimas. Apšiltinus sieną rasos taškas persikelia į šiltinimą, siena išdžiūsta ir problemos patalpų viduje dingsta. Norint išvengti pelėsio patalpose taip pat svarbi aktyvi ventiliacija virtuvėje ir vonioje – drėgmė patalpose turėtų būti ≤ 45–50 proc. Taip pat svarbu kambaryje palaikyti pastovią temperatūrą. Idealus sprendimas visada yra išorinis šiltinimas. Vis dėlto yra atvejų, kai toks šiltinimas – neįmanomas, pavyzdžiui, dėl to, kad kaimynai nesutinka ar namas yra pripažintas architektūros paminklu. Sienų šiltinimas iš vidaus pasiteisina kai šiltinami daugiabučių kambariai atgręžti į šiaurę ar į vėjuotą pusę, Taip pat aktualu apšiltinti menkai šildomas bendrojo naudojimo patalpas – laiptines, koridorius. Pastato vidui šiltinti rekomenduočiau laidžias vandens garams akmens vatos plokštes. Akmens vata šiltinimo sluoksnyje pasiteisina ir dėl to, kad yra nedegi, nebijo kontaktų su pernelyg įkaitusiais vamzdžiais, elektros laidais, laikui bėgant ji nekeičia parametrų, nesusitraukia ir puikiai išlaiko savo matmenis. Universaliausias ir techniniu požiūriu optimalus gaminys iš akmens vatos, skirtas sienoms šiltinti iš vidaus – Superrock Premium plokštės. Dėl ypatingos šių plokščių plaušo struktūros, jos pasižymi labai geromis šiluminėmis savybėmis, nes jų šilumos laidumo koeficientas – ʎD = 0,034 W/(mK).
Norint išvengti pelėsio patalpose taip pat svarbi aktyvi ventiliacija virtuvėje ir vonioje – drėgmė patalpose turėtų būti ≤ 45–50 proc.
Patarimai, nusprendusiems šiltinti sienas
Nusprendus patalpas apšiltinti iš vidaus, prieš pradedant šiltinimo darbus, rekomenduojama nuo sienų pašalinti dažus ar apmušalus. Karkasas, prie kurio tvirtinamos gipso kartono plokštės, gali būti įrengiamas iš medinių tašelių ar skardos profilių. Mediniai tašeliai turėtų būti impregnuoti antiseptiku, o tarp jų ir sienos turi būti izoliacinės tarpinės. Tokios tarpinės, turi būti tik iš specialių, savaime prisiklijuojančių gumos juostų. Jos klijuojamos ir prie profiliuotos skardos karkaso elementų. Šių tarpinių paskirtis – apsaugoti karkaso elementus nuo kondensacinės drėgmės. Papildomai šiltinant patalpas akmens vata, ji neturėtų būti storesnė kaip 5 cm. Paprastai tokio storio izoliacijos sluoksnio papildomai šiltinamoms sienoms visiškai pakanka ir šiltinimo darbų seka išlieka gana paprasta. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad reikia nepamiršti kartu šiltinti langų bei balkonų durų angokraščių.
Būtina tarp akmens vatos ir apdailinio sluoksnio įrengti patikimą garo izoliacinį sluoksnį iš tam skirtų garo izoliacinių plėvelių. Renkantis šią medžiagą, būtina pasižiūrėti kad jos sd vertė būtų kuo didesnė, nes tai užtikrina aukštą garų nepralaidumo lygį. Garo izoliacija klojama ištisai ant viso paviršiaus (siūlės tarp juostų turi persidengti mažiausiai 100 mm, be to dar rekomenduojama jas ir suklijuoti) ji nenukerpama ties sienų, grindų ar lubų kampais. Garo izoliacinė plėvelė apkarpoma tik baigus vidaus apdailos darbus (pritvirtinus apdailines plokštes) ir prikalus grindjuostes bei apvadus.
Tikiuosi, kad pasinaudosite patarimais ir ėmęsi aukščiau minėtų prevencinių priemonių pelėsio išvengsite, o jei vis dėlto pelėsis jau atsirado, tai apie tai, kaip kovoti su juo skaitykite čia: https://gerasbustas.lt/ikvepimui/efektyviausi-kovos-su-pelesiu-budai/
Teksto autorius:
Andrius Buska
Statybos inžinerijos daktaras, UAB “ROCKWOOL” techninis vadovas. Dirba pastatų šilumos, priešgaisrinės ir garso izoliacinių sprendimų bei technologijų srityje. Konsultavimas ir mokymai siekiant kompleksinio požiūrio į energinį efektyvumą, saugumą ir komforto užtikrinimą tvariame projektavime bei statyboje.
