Vasarnamiai ištisus metus – kaip tai įgyvendinti? Nekilnojamojo privalumai.

Sodo namelis ištisus metus – kaip tai įgyvendinti?

Andrius Buska 8 min
Šiame straipsnyje sužinosite:

Kaip pasistatyti vasarnamį?

Į ką atkreipti dėmesį statant vasarnamį?

Kodėl verta sodo namelį statyti taip, jog jis tarnautų ištisus metus?

Vasarnamis arba sodo namas

Vasarnamis arba sodo namas – tikra atgaiva nuo miesto šurmulio, ypač jei gyvenate bute. Ir jei galėsime juo naudotis ištisus metus, tai taps vieta, į kurią sugrįžti norėsime nuolat.

Kokie yra tokio nekilnojamojo turto privalumai?

Mažesni mokesčiai, didesnė vertė ir galimybė ilsėtis vasarą ar žiemą savo nuosavame gamtos kampelyje. Tai yra privalumas, kuomet vasarnamis, esant reikalui gali tapti nuolatine gyvenamąja vieta.

Vasarnamis
Vasarnamis

Nebūtina turėti brangaus žemės sklypo ant ežero ar upės kranto, nebūtina jo turėti ir prie jūros. Lietuvoje nuo seno paplitusios sodų bendrijų teritorijos, yra išlikę ar naujai įkurti vienkiemiai, kuriuose įsikuriama nuolatiniam gyvenimui ir kuriuose galima atsipalaiduoti nuo miesto triukšmo ir skubėjimo.

Tokio pokyčio ir scenarijaus, koks egzistuoja šiuo metu, greičiausiai nesitikėjo niekas ir nenumatė jokie ekspertai. Lietuvoje itin išaugusi paklausa turėti atskirą kampelį šalia gamtos, paskatino ne tik nuolat gerėjusi ekonominė situacija šalyje ar atrastas Lietuvos žavesys, bet ir ne tokios malonios tendencijos susijusios su COVID-19 pandemija šalyje ir visame pasaulyje.

Neribotam laikui, uždarius ir sugriežtinus daugelį tarptautinių maršrutų, gyventojai vis tiek nori ilsėtis ir tai daryti gamtoje. Ne gana to, vasarnamių paskirtis šiuo metu virsta saviizoliacijos lokacija. Virusas nesirenka metų laiko kada egzistuoti, todėl pastebimas ir ryškus poreikis esamus vasarnamius paversti tinkamus naudoti ištisus metus.

Vasarnamio renovavimo privalumai

Šiandien vis daugiau žmonių leidžia sau išvykti iš miesto kelioms dienoms ne atostogų metu. Tobulėjantis susisiekimas, gerėjanti ekonominė situacija, suteikiamos nuotolinio darbo galimybės – tai leidžia. Be to, žmonės pradeda vertinti ir kitų, ne tik vasaros, metų laikų žavesį.

Tinkamai tuo mėgautis nepakanka tik šiltajam metų laikui pastatyto namo, be šildymo ar apšiltinimo. Esamo namo konstrukcijų šiltinimas ekonomiškai yra naudingas bei atsieis gerokai pigiau, nei naujo namo statyba, kadangi pagal vis griežtėjančius energinio efektyvumo reikalavimus, naujai statomo namo energinio naudingumo klasė turėtų siekti A+, o nuo 2021 ir A++, kuomet renovacijai pakanka pasiekti tik C energinę klasę atitinkančius rodiklius. Šis reikalavimas galioji jei tas namas bus įteisintas kaip gyvenamasis bei jo plotas didesnis nei 50 kv.m.

Atsižvelgiant į visą tai, nenuostabu, kad žmonės pradeda investuoti į kiek primirštas savo valdas. Daugelis nebeapsiriboja tik laikinam apsistojimui reikalingos infrastruktūros pagerinimu, bet ir investuoja į galimybę gyventi ištisus metus. Tokiu atveju verta nusamdyti architektą, kurio sprendimai moderniai ir funkcionaliai išpildys net ir mažas erdves.

Namelio apšiltinimas. Kaip apšiltinti vasarnamį?

Kaip apšiltinti vasarnamį? Tam tikrai nereikia mažinti gyvenamosios erdvės – šiltinant iš vidaus, nes ir taip dauguma tokio tipo namų būdavo projektuojami tik miegamosioms vietoms sutalpinti. Svarbiausia yra pasirinkti tinkamą izoliaciją. Visų pirma, apie apšiltinimą, reikėtų galvoti taip, jog čia gyvensite ištisus metus. Nes net jei ir manysime, kad jis bus naudojamas vėliausiai rudens sezonu, greitai čia užsimanysime atvykti ir žiemą. O tada, per dėl plono izoliacijos sluoksnio turėsime nuolatos jį šildyti. Taigi netaupykime šiltinimo medžiagos storiui, kad sutaupytume šildymui jau eksploataciniu laikotarpiu. Investicija į gerų savybių akmens vatą greitai atsipirks mažesnėmis išlaidomis šildymui, o svarbiausia – užtikrins komfortą ir ramybę. Be to izoliacija apsaugos vasarą nuo karščio ir perkaitimo bei užtikrins optimalią temperatūrą pastato viduje, net ir esant karščiausiai dienai.

Prieš pradedant šiltinimo darbus, verta atidžiai patikrinti stogo ir sienų laikančiąsias konstrukcijas. Ypač senesniuose pastatuose dažnai susiduriama su tolimesnei eksploatacijai nebetinkamomis konstrukcijomis: supuvusiomis gegnėmis, įtrūkusiomis sienomis ir pan. Tiek mediniai, tiek mūriniai pastato elementai gali būti paveikti klimato veiksnių, per ilgą laiko tarpą.

Planuodami šiltinimą, nepamirškite pagalvoti ir apie grindis. Tai ypač svarbu namams, pastatytiems ant virš žemės iškilusių pamatų polių ar kolonų, kai tarp grindų ir žemės yra paliktas tiesiog oro tarpas. Tokiais atvejais šaltas, cirkuliuojantis pogrindžiu, oras gali stipriai atvėsinti ir visą vidaus patalpą.

Taip pat turime nepamiršti izoliuoti šildymo, vandens tiekimo ir nuotekų sistemas. Įprastų gyvenamųjų namų atveju šios sistemos įrengiamos žemėje, tačiau vasarnamiuose dažnai ir lauke. Kad išvengtume problemų susijusių su vamzdynų užšalimu ir trūkinėjimu, turime kruopščiai izoliuoti jų kyšančias dalis.

Kuo šildyti sodo namelį?

Be šilumos izoliacijos, vėsesnėmis dienomis jums, taip pat, reikės tam tikro šilumos šaltinio. Dėl, dažniausiai, nedidėlės kvadratūros ir kambarių skaičiaus, tokiuose pastatuose pasiteisins ir pigesni šildymo sprendimai, kaip: elektrinis šildytuvas,  kondicionierius ar šilumos siurblys oras – oras. Jeigu leidžia sklypo išdėstymas ir yra galimybė elektrą gaminti saulės kolektorių ar fotovoltinių plokščių pagalba – siūlome įsirengti tokią sistemą.

Tačiau vienas geriausių, šiuo atveju, pasirinkimų yra… krosnelė. Šiuolaikinės, modernios krosnelės atrodo labai estetiškai, o pačios yra itin efektyvios. Kas gali būti geriau, nei stebėti už stiklo mirksinčią liepsną, rudens ar žiemos vakarą.

Jei planuojate gyventi nuolat bei vertinate komfortą, apsvarstykite ir granulinio katilo (su automatiniu padavimu) įrengimą. Jų pranašumas yra tas, kad nereikia nuolat pridėti medienos, o ir naktį būsite tikri, kad pakaks kuro optimaliai temperatūrai palaikyti. Be periodiško granulių talpos užpildymo ir pelenų pašalinimo, jos beveik nereikia prižiūrėti. Ir kas gali būti maloniau, nei grįžus iš žiemos pasivaikščiojimo šiltai įsirangyti namelyje medžių apsuptyje.

Kokie turėtų būti esamo sodo namo šiltinimo etapai?

Didelė dalis vasarnamių yra karkasiniai namai. Pagal šią technologiją namą pastatyti yra greičiau ir pigiau nei, tarkime, rąstinį ar tradicinį mūrinį. Reikia paminėti, jog karkasinio tipo konstrukcijos namuose vienas iš svarbiausių elementų yra tinkama izoliacija viso pastato elementuose: sienose, pertvarose, stoge ir net grindyse.

Karkasinio namo pagrindas yra laikančiosios medinės konstrukcijos, ant kurių montuojama išorės ir vidaus apdaila. Tokia konstrukcija turėtų būti apsaugota iš išorės neperpučiama plėvele arba priešvėjine akmens vatos plokšte, apsaugančia nuo vėjo ir drėgmės. Pakankamo storio sienų užpildymas šilumos izoliacijos sluoksniu, pvz. akmens vata garantuos šilumos išlaikymą viduje, o iš vidinės pusės įrengtas garo izoliacijos sluoksnis užtikrins sandarumą. Sumontavus tokią konstrukciją visame sienų plote, montuojame gipso kartono plokštes ir ant jos, iš vidinės pusės savo pasirinktą apdailą.

Medinių karkaso sienų šiltinimui reikia rinktis galinčias „kvėpuoti“ t.y. garams laidžias šilumą izoliuojančias medžiagas. Priešingu atveju medinė konstrukcija gali būti pažeista dėl jų sulaikomos drėgmės ar vandens kondensacijos. Tokio tipo konstrukcijos turėtų būti vėdinamos su įrengtu atskiru oro tarpu, nes tai pagerėja atitvarų drėgminė būsena bei užkerta garų kondensacija jiems skverbiantis iš šiltosios aplinkos į šaltąją. Tai neleis drėgmei užsilaikyti atitvaroje, nepažeis konstrukcijų bei nesukels grybelio ir pelėsio atsiradimo rizikos.

Akmens vata dėl didelio laidumo vandens garams tam ypač tinkama medžiaga. Ne gana to, ji pasižymi papildomais privalumais – nedegumu ir garso sugertimi. Dėl savo elastingos struktūros vata yra mažiau jautri mechaniniams pažeidimams.

Karkasinio namo sienos konstrukcija
1. Fasadinė apdaila (pvz: medinės lentos);
2. Vėjo izoliacinė plėvelė arba akmens vatos vėjo izoliacinės plokštės VENTIROCK SUPER;
3. Akmens vatos plokštės SUPERROCK;
4. Konstrukcinė plokštė (pvz: OSB, drėgmei atspari fanera);
5. Akmens vatos plokštės SUPERROCK;
6. Garo izoliacinė plėvelė;
7. Gipso kartono plokštė ir vidaus apdaila.

Kaip įrengti sodo namelį?

Jei nusprendžiame statyti namelį atostogoms, jau projektavimo etape turime nusimatyti ir inžinerines komunikacijas. Kalba eina apie vandens tiekimą, buitines nuotekas, elektros prijungimą. Jei yra galimybė jungtis prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, derėtų kreiptis dėl prijungimo sąlygų išdavimo. Jei šalimais nėra išplėtotų tinklų – tuomet turime suprojektuoti vietinius tinklus ir juos tinkamai išdėstyti  sklype – įrengti giluminio vandens gręžinį, nuotekų rezervuarą ir biologinio valymo įrenginį.

Tokiame vasarnamyje turėtų suprojektuoti ir vidaus vamzdynus: vandentiekio,  nuotekų ar šildymo sistemas. Atsižvelgiant į pastatą talpinančių žmonių skaičių, karštą vandenį galima paruošti naudojant elektrinį boilerį (pvz. keturių asmenų šeimai 120 – 200 litrų talpos).

Verta pagalvoti ir kaip šildysime namą – dažniausiai būna numatomas elektrinis šildymas, susidedantis iš kilimėlių ar elektrinių šildytuvų. Toks sprendimas gali būti padarytas santykinai mažomis investicijomis – nes pastatas bus naudojamas periodiškai ir tikrai nesukels didelių eksploatacinių išlaidų.

Dar vienas aspektas – vėdinimas, nes tai užtikrina pastovų šviežio oro tiekimą į kambarius. Rekomenduojama įsirengti rekuperacinę sistemą, t.y. mechaninę ventiliaciją su šilumos susigrąžinimu. Tokios sistemos pranašumas yra mažesnės šildymo išlaidos – rekuperacijos dėka šilumos energijos, reikalingos vėdinamam orui pašildyti, kiekį galima sumažinti keliasdešimt procentų. O tai lems mažesnes vasarnamio eksploatacijos išlaidas.

Kaip paversti sodo namelį gyvenamuoju?

Lietuvos įstatymai apibrėžia skirtumus tarp poilsio ir gyvenamosios paskirties pastato. Kaip galima suprasti poilsio paskirties pastatas yra skirtas gyventi tik periodiškai, t.y. naudojami ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus. Tad ką daryti, jog pastatas pakeistų savo paskirtį?

Pirmiausia reikėtų kreiptis į architektą, kuris įvertinęs pastatą nustatytų, jog pastatas yra tinkamas gyventi ir vasarą, ir žiemą. Šis poreikis yra reglamentuotas STR keliamuose reikalavimuose. Po įvertinimo turėtų vykti projekto parengimo etapas ir tuomet kreipimasis į savivaldybę jūsų paties arba įgalioto architekto dėl pastato paskirties keitimo dokumentų išdavimo.

Vasarnamio statyba

Mes rašėme apie rekonstrukciją, o kas, jei tokį namą norima pasistatyti nuo nulio?

Poilsis nuosavame sklype yra tikras malonumas, jei tik turime kur pernakvoti. Kaip pasistatyti sodo namelį ir į ką atkreipti dėmesį?

Nieko nestebina, jog žmonės vis dažniau, ne tik, pasvarsto apie nuosavą poilsio kampelį, bet ir ryžtasi jį įsigyti. Lietuva turtinga ežerais ir miškais, o mes, nuo savo protėvių šaknų, kurios ir slypi šiose vietose, nesame pernelyg nutolę. Taigi, nuosava vasaros rezidencija palyginti nedidelė investicija, kurią įgyvendinus protingai, suteiks daug džiaugsmo tiek savininkui, tiek ir jo palikuoniams.

Kaip pasistatyti sodo namelį skaitykite: Sodo namelio ar vasarnamio statyba – taip pat didžiulio atidumo reikalaujanti užduotis

Sodo namelio statyba

 

Ar verta turėti savo nuosavą vasarnamį?
Šiandien vis daugiau žmonių leidžia sau išvykti iš miesto kelioms dienoms ne atostogų metu. Tobulėjantis susisiekimas, gerėjanti ekonominė situacija, suteikiamos nuotolinio darbo galimybės – tai leidžia. Be to, žmonės pradeda vertinti ir kitų, ne tik vasaros, metų laikų žavesį.
Kuo šildyti sodo namelį?
Be šilumos izoliacijos, vėsesnėmis dienomis jums, taip pat, reikės tam tikro šilumos šaltinio. Dėl, dažniausiai, nedidėlės kvadratūros ir kambarių skaičiaus, tokiuose pastatuose pasiteisins ir pigesni šildymo sprendimai, kaip: elektrinis šildytuvas, kondicionierius ar šilumos siurblys oras – oras. Jeigu leidžia sklypo išdėstymas ir yra galimybė elektrą gaminti saulės kolektorių ar fotovoltinių plokščių pagalba – siūlome įsirengti tokią sistemą.
Kaip pakeisti laisvalaikio paskrities patalpas į gyvenamosios?
Lietuvos įstatymai apibrėžia skirtumus tarp poilsio ir gyvenamosios paskirties pastato. Kaip galima suprasti poilsio paskirties pastatas yra skirtas gyventi tik periodiškai, t.y. naudojami ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus. Tad ką daryti, jog pastatas pakeistų savo paskirtį? Pirmiausia reikėtų kreiptis į architektą, kuris įvertinęs pastatą nustatytų, jog pastatas yra tinkamas gyventi ir vasarą, ir žiemą. Šis poreikis yra reglamentuotas STR keliamuose reikalavimuose. Po įvertinimo turėtų vykti projekto parengimo etapas ir tuomet kreipimasis į savivaldybę jūsų paties arba įgalioto architekto dėl pastato paskirties keitimo dokumentų išdavimo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *