Terasa prie namo – idėjos
Plokšti neeksploatuojami stogai suteikia galimybę padidinti naudingą namo plotą. Nes nenaudojamas stogo lygiagretus žemei stogo paviršius gali būti sėkmingai panaudotas laisvalaikio ir poilsio reikmėms. Visiems, norintiems prie savo namo turėti lauko erdvę ar terasą, rekomenduojama įsirengti apželdintą stogą ant plokščio stogo virš garažo.
Priklausomai ar norima įrengti terasą poilsiui ar apželdinti stogą virš garažo – tam turi būti atlikti tam tikri pritaikymo ir montavimo darbai atsižvelgiant į tai ko norima. Šiuo metu itin populiarėjantis sprendimas, atitinkantis tvarios ekologiškos statybos tendencijas, yra apželdinto stogo įrengimas ant viršutinės namo perdangos. Dėl tokio sprendimo, ant garažo įrengiamas žaliasis plotas ir tai yra tarsi žemės lopinėlis pakeliamas aukštyn.
Terasa ar apželdintas stogas – tai funkcionalus poilsio zonos įrengimo sprendimas. Aukščiau įrengta poilsio vieta sumažina iš gatvės sklindantį triukšmą ir sudaro intymumo jausmą. O žalioji terasa gali būti tiek intensyvaus, tiek ekstensyvaus pobūdžio.
Susipažinkite: Grindų izoliacija
Kokie sluoksniai turi sudaryti apželdintą stogo konstrukciją?
Apželdintas stogas ar žalioji terasa ant garažo stogo turėtų būti sudaryta iš paeiliui sudėtų sluoksnių, sumontuotų ant laikančio plokščio stogo. Šie sluoksniai, tai:
- Garų izoliacija – medžiaga, sulaikanti iš patalpų vidaus besiskverbiančius vandens garus bei taip apsauganti šilumos izoliacijos sluoksnius nuo drėgmės kaupimosi joje.kuri abejomis kryptimis neleidžia prasiskverbti drėgmės dalelėms, apsaugo stogo dangos sluoksnius nuo drėgmės ir galimo pelėsio ir grybelio išplitimo.
- Šilumos izoliacija – medžiaga, apsauganti stabdanti šiluminių srautų judėjimą per pastato atitvaras bei mažinanti šilumos nuostolius. Statybos produktas, sukuriantis veiksmingą barjerą nuo šiluminės energijos netekimo, yra akmens vata. Dėl optimalios struktūros ir tankio ši medžiaga gali atlaikyti nemažas eksploatacines apkrovas, o tuo pačiu užtikrina ir efektyvią garso izoliaciją. Akmens vata turi labai mažą šilumos laidumo koeficientą, o tai reiškia viso izoliuojamo stogo šiluminio efektyvumo užtikrinimą.
- Hidroizoliacija – medžiaga, apsauganti šilumos izoliaciją ir žemiau esančius sluoksnius nuo vandens ir drėgmės patekimo.
- Atskiriantis sluoksnis – dar vadinamas vandenį drenuojančiu sluoksniu, nes apsaugo žemesnius produktus nuo vandens, sugeria jo perteklių bei kartu yra papildomas drėgmės ir maitinimo medžiagų šaltinis augmenijai. Drenuojančio sluoksnio apačioje turi būti paklota speciali danga neleidžianti augalų šaknims prasiskverbti į apačioje įrengto stogo sluoksnius.
- Drenažo sluoksnis – skalda, neleidžianti iš augalams skirto dirvožemio išplauti viso substrato ir užtikrinanti tinkamą vandens cirkuliaciją. Šio sluoksnio storis priklauso nuo stogo konstrukcijoje naudojamo statybos produkto, nes jo storis turi būti pakankamas vandens filtracijai. Filtruojančiam sluoksniui įrengti gali būti naudojamas sintetinis pluoštas, geotekstilė, stiklo audinys ir panašūs produktai.
- Vegetacinis sluoksnis – dirvožemis su specialiu substratu, suteikiantis galimybę augti ir vystytis augalams. Substrato sluoksnis esantis ant stogo turi turėti tinkamus pH, mineralines medžiagas bei vandens pralaidumą. Substrato sluoksnio storis ir rūšis turi tiesioginės įtakos augalų augimui bei statinei stogo apkrovai. Bendruoju atveju įrengtų žemės substrato sluoksnio storiai būna:
- vejoms ir gėlių vazonams: 100–200 mm;
- gėlėms ir žydintiems krūmams: 200–300 mm;
- krūmams ir nedideliems medžiams: 400–700 mm.
- Augalų zona – intensyvaus (krūmai, augalai, nedideli medžiai) arba ekstensyvaus (žolė) pobūdžio apželdinimas.
Taip pat skaitykite: Kokia turėtų būti funkcionali pavėsinė?
Teksto autorius:
Andrius Buska
Statybos inžinerijos daktaras, UAB “ROCKWOOL” techninis vadovas. Dirba pastatų šilumos, priešgaisrinės ir garso izoliacinių sprendimų bei technologijų srityje. Konsultavimas ir mokymai siekiant kompleksinio požiūrio į energinį efektyvumą, saugumą ir komforto užtikrinimą tvariame projektavime bei statyboje.
