Pirties malonumai įmanomi ir bute – atsakymai į pagrindinius su jos įrengimu susijusius klausimus

Edmundas Pranculis 6 min

Atėjus lietingiems, šaltiems orams dalis Lietuvos gyventojų užuovėjos nuo jų ieško pirtyje. Ji taip pat gali pagerinti sveikatą ir tapti blogos nuotaikos prevencine priemone, mat yra puiki vieta praleisti laiką su draugais ir namiškiais. Įsirengti pirtį nėra sudėtinga, tačiau ką daryti, jei gyvenate mieste ar sklypas užima vos 4–5 arus ir atskiro pastato pirčiai statyti paprasčiausiai nėra kur? Čia ateina mintis įsirengti pirtį name ar net bute, tačiau prieš tai reikia atsakyti į nemažai klausimų apie jos plotą, apšiltinimą ir įrangą.

Suomiška pirtis

Jei nusprendėte įsirengti pirtį name ar bute, visų pirma turite nuspręsti dėl jos vietos. Tam tinkamiausia patalpa, kuri gali užtikrinti patikimą vėdinimą ir komunikacijas. Patariu įrengti pirtį šalia sanitarinio mazgo ir išorinės sienos, tuomet bus išspręsta ventiliacijos ir po pirties malonumų būtino dušo problema.

Kokio ploto pirčiai reikia?

Tuomet reikia apsvarstyti, kokio dydžio pirtį įrengti. Pirmiausia susiplanuočiau pagrindines patalpas, iš kurių svarbiausia – pirties garinė. Jos ilgis skaičiuojamas pagal vidutinis vyro ūgį (185 cm): atsigulęs ištiestomis kojomis ir pakeltomis už galvos rankomis jis užima 210 cm. Palikite dar šiek tiek vietos vantai ar kokiam rakandui ir gausite pirmąjį matmenį – optimalus garinės ilgis yra 240 cm ar daugiau.

Garinės viršutinio gulto plotis turėtų siekti maždaug 70 – 80 cm – tiek užima ant gulto atsigulęs ir šalia savęs rankas padėjęs žmogus. Apatinio suoliuko plotis turėtų siekti 35–40 cm. taip pat reikia palikti vietos praėjimui ir krosnelei, įskaitant saugų atstumą nuo jos iki sienos. Tad garinės plotis iš viso turėtų siekti maždaug 210–230 cm.

Kita svarbi vieta – priepirtis. Jei leidžia galimybės, negailėkite jai vietos –15 kvadratinių metrų ar daugiau. Juk po pirties malonumų tikra atgaiva patogiai atsisėsti, išgerti arbatos ir pabendrauti.

Kokią krosnelę pasirinkti?

Geriausia įsirengti malkinę krosnelę, bet įrengiant pirtį name ar bute tai sukels nemažai problemų – reikia dūmtraukio, papildomos ventiliacijos, priešgaisrinės saugos ir energetinio efektyvumo užtikrinimo. Tad šiuo atveju patariu rinktis elektrinę krosnelę, kuri galėtų talpinti kuo daugiau skaldytų akmenų – tuomet išgaunamas švelnesnis ir sodresnis garas. Apatiniai akmenys turi būti didesni už viršutinius, nes jie turi sukaupti šilumą ilgesniam laikui. Nenaudokite natūralių lauko akmenų, t.y. riedulių, nes juose gali būti organinių priemaišų – jiems skilus pasklinda bjaurus kvapas, kuris ilgai neišsivėdina.

Kalbant apie kvapus jau naudojant pirtį, nepilkite ant akmenų duonos giros, alaus, kvapniųjų aliejų ar kažko panašaus. Mat juose esančios kietosios dalelės nuo karščio dega, virsta kancerogeninėmis medžiagomis, kurios patenka į žmogaus plaučius. Geriau naudoti kvapniųjų žolių ar augalų ištraukas ar tiesiog kvapnias vantas.

Grįžtant prie krosnelės – jos galingumą reikėtų skaičiuoti pagal garinės tūrį. Jei pirtyje yra langas ir medinės durys, kurie yra šilumos praradimo taškai, prie krosnelės galingumo skaičiavimo reikia pridėti 1 kubinio metro tūrio. Jei durys stiklinės – 2 kub. metro. Gautas skaičius ir bus tas parametras, kokio galingumo krosnelės reikia.

Kaip apšiltinti ir vėdinti?

Įrengiant pirtį nereikia pamiršti šilumos ir garo izoliacijos sluoksnių. Garų izoliacijai tinkamiausia aliuminizuota plėvelė su aliuminio sandarinimo juosta suklijuotomis sandūromis. Apšiltinimui ir izoliavimui dažniausiai naudojamos aukštai temperatūrai atsparios akmens vatos plokštės arba pirčiai skirtos aliuminio folija dengtos poliuretano plokštės. Šių abiejų plokščių paskirtis – kuo ilgesnį laiką išsaugoti aukštą temperatūrą pirties garinėje.

1. Siena
2. Vertikalus medinis karkasas
3. ROCKWOOL akmens vata
4. Aliuminizuota (garų) izoliacinė plėvelė
5. Aliuminio juostelė siūlės sandarinimui
6. Papildomas medinis tašas
7. Vidaus apdaila

Galiausiai – svarbioji ventiliacija. Atminkite, kad oras garinėje per valandą turi pasikeisti 5–7 kartus, tad norint išvengti sunkumų su bendra namo ventiliacija, ypač esant rekuperacinei sistemai, įrenkite tik pirčiai skirtą atskirą ventiliacijos ratą.

Oro cirkuliacijai užtikrinti skirtą ventiliatorių montuokite ištraukiamojoje ventiliacijos atšakoje. Jei pasirinkote elektrinę krosnelę, oro padavimą darykite už krosnelės gulto lygyje ar truputį žemiau, o ištraukiamąją apie 80 cm virš gulto. Ventiliacija pirtyje turi sudaryti mažesnį slėgį nei besiribojančiose su ja patalpose, į kurias tuomet nepateks drėgnas pirties oras. Tam padeda mažesnė nei ištraukiamosios padavimo anga. Jei yra galimybė, gali padėti nedidelis, keliomis padėtimis atidaromas langelis, tuomet garinė greičiau išsivėdina ir išdžiūsta.

Svarbiausia, neeksperimentuokite, nepirkite savadarbių prietaisų, juk sveikata brangiausia, ką turime – ventiliacijos sistemą ir krosnelę jums sukomplektuos dauguma specializuotų pirties reikmenų pardavėjų.

O pirtį jau įsirengus, patariu vadovautis magiškais skaičiais – 120-130. Tai santykinio drėgnio ir oro temperatūros suma, t. y., jei temperatūra – 60 laipsnių pagal Celsijų, tuomet santykinis drėgnis turi būti 60–70 procentų. Tai žmogaus komforto zona pirtyje, būtent prie tokio santykio jausitės kaip „Dievo užantyje“. O geras pirtininkas net esant 50 pagal Celsijų temperatūrai taip gerai išvanos, kad jo svečias neabejotinai bus sužavėtas.

Leave a Reply

Your email address will not be published.