Susidėvėjusios individualių namų sienų konstrukcijos, nepakankama izoliacija, didelės išlaidos šildymui – tai jau įprastos problemos, verčiančios mąstyti apie renovaciją. Planuojant vienbučių individualių namų renovaciją svarbu rasti kuo geresnius sprendimus.
Populiariausių izoliacinių medžiagų palyginimas
Ankščiau pastatytų vienbučių namų išorinių lauko sienų apdaila labai skiriasi. Tarp renovuojamų vienbučių namų šiuo metu populiariausi namai su tinkuojamų fasadų sistemomis. Tinkuojami fasadai oficialiai vadinami – išorinėmis sudėtinėmis termoizoliacinėmis sistemomis arba sutrumpintai dar ETICS. Tokiems fasadams šiltinti naudojamos įvairios natūralios arba sintetinės medžiagos, pasižyminčios skirtingomis savybėmis. Šiltinant fasadus labai svarbu pasirinkti efektyviausias izoliacines šiltinimo medžiagas, todėl pabandysime palyginti populiariausias tokias medžiagas ETICS sistemose – polistireninį putplastį ir akmens vatą.
Lyginant polistireninio putplasčio ir akmens vatos kainą pastebima, kad polistireninio putplasčio kaina mažesnė, tačiau ir savybės skiriasi lyginant su kitomis termoizoliacinėmis medžiagomis, o tai verčia ieškoti alternatyvų. Akmens vata yra visiškai nedegi medžiaga, todėl jos pasirinkimas itin aktualus kūrenantiems kietuoju kuru ar turintiems židinį – jiems verta rinktis nesukeliančią pavojų, saugesnę medžiagą. Akmens vatą renkasi ir natūralių medžiagų naudojimo šalininkai, nes polistireninis putplastis, kaip ir kitos polimerinės medžiagos, yra dirbtinė, iš naftos perdirbimo žaliavų pagaminta medžiaga. Be to, akmens vata, kaip vandens garams laidi medžiaga, leidžia sienoms „kvėpuoti“, tokiu būdu užtikrinamos komfortiškesnės vidaus mikroklimato sąlygos. Lyginant garso izoliacines savybes taip pat pranašesnė yra akmens vata.
Kokią akmens vatą rinktis?
Atliktų įvairių tyrimų duomenimis, per neapšiltintas pastatų sienas yra prarandama apie 20-30 procentų šilumos, todėl prastos šiluminės izoliacijos namuose dažnai fiksuojamas didelis temperatūrų svyravimas bei padidinta drėgmė patalpų viduje. Norint užtikrinti komfortiškas sąlygas, būtinas sienų šiltinimas efektyviomis termoizoliacinėmis medžiagomis iki statybos techniniuose reglamentuose nustatytų verčių. Kaip jau minėta, viena plačiausiai naudojamų ir efektyvių medžiagų yra akmens vata.
Tinkuojamose fasadinėse sistemose rekomenduojama naudoti FRONTROCK PLUS akmens vatos plokštes. Jų naudojimas užtikrina efektyvią ir ilgaamžę sienų šilumos, garso ir priešgaisrinę izoliaciją. Šios plokštės turi geriausius termoizoliacinius parametrus ir yra nedegios. Pastato fasadą apšiltinus akmens vatos plokštėmis FRONTROCK PLUS būsite tikri dėl aukščiausios kokybės produkto pasirinkimo, o jo efektyvumas išliks ilgus metus.
Kitas pasirinkimas – FRONTROCK SUPER plokštės. Šios plokštės gali būti naudojamos šiltinant išorines sienas iš įvairių medžiagų – mūro iš keraminių, silikatinių, betoninių akytbetonio plytų/blokelių. Tokiems fasadams įrengti ir atnaujinti labiausiai tinka kompleksiniai sprendimai, susidedantys iš mineralinio tinko ir dažų. Tokios sudėties sistemos
natūraliai padeda apsaugoti pastato fasadą nuo dumblių, grybelių ir kitų paviršiaus pokyčių. Rekomenduojama naudoti produktus, kurių sudėtyje yra unikalaus mineralinio rišiklio, ilgam laikui užtikrinančio fasado šarmingumą, kontroliuojamą drėgmės įgėrimą bei išskyrimą ir sudarančio nepalankias sąlygas apaugimui.
Apšiltinus pastatą – mažiau išlaidų
Daug kas mano, kad šilčiau gyvens ir daugiau energijos sutaupys pakeitus katilą ar šildymo sistemą, tačiau tai nėra tiesa – be šiltinimo sluoksnio, kuris išlaiko šilumą nebus jokio efekto. Be to, pasistačius šilumos siurblį praktiškai iš karto reikia įsirengti saulės elektrinę, nes kitu atveju elektros sąnaudos ir išlaidos joms būtų labai didelės. Abi naujos instaliacijos reikalauja didelių pradinių investicijų, o dėl efektyvumo mažėjimo eksploatacijos metu atsiperkamumas – neaiškus. Šilumos siurblio pastatymas nesprendžia ilgalaikių pastato problemų dėl šilumos nuostolių bei neužtikrina pakankamo šiluminio komforto patalpose. Be to, masinis perėjimas prie siurblių ir padidėjęs elektros naudojimas sukuria didelio jos poreikio pikus – visiems vienu metu reikalinga elektra, o seni tinklai ir dažnėjančios stichinės nelaimės (vėjai, snygiai) neužtikrina jos patikimo tiekimo. Tuo tarpu pastato šiltinimas, nors ir nemaža investicija, bet mažina šilumos nuostolius, reikalingi mažesnio galingumo šilumos šaltiniai, mažinama CO2 emisija, pastatai būna sandarūs ir dėl apšiltinimo gali ilgiau išlaikyti šilumą viduje.
Bendrovės ROCKWOOL ekspertų sukurta skaičiuoklė renovacijos naudą pagrindžia skaičiais.
Pavyzdžiui, šildymo išlaidos per 1 m2 sienos per šildymo sezoną yra:
- jei nešiltintas pastatas kūrenamas akmens anglimis 6,9 EUR/m2;
- nešiltintame pastate pastačius siurblį „oras-vanduo“ – 6,6 EUR/m2;
- apšiltintame (B klasė) pastate kūrenamame akmens anglimis – 0,97 EUR/m2;
- apšiltintame (B klasė) pastate pastačius siurblį „oras-vanduo“ – 0,94 EUR/m2;
- apšiltintame (B klasė) pastate kūrename gamtinėmis dujomis – 1,27 EUR/m2.
Paskaičiuota, kad per 1 m2 neapšiltintos sienos konstrukciją per vieną šildymo sezoną šildymo išlaidos siekia – 8,96 EUR/m2, apšiltinus sienas per šildymo sezoną sutaupoma 7,69 EUR/m2. Iš viso apšiltinus namo sienas per vieną šildymo sezoną galima sutaupyti 1246 eurus, o jeigu apšiltintume namo sienas ir dar stogą – per vieną šildymo sezoną bendrai sutaupytume 1987 eurus. Taigi, papildomai apšiltinus namą, per 10 eksploatacijos metų šildymui galima sutaupyti apytikslę 19 870 eurų sumą.
Be to, ketinantys modernizuoti savo individualų gyvenamąjį namą, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir pasinaudoti finansine parama. Iš viso iki 2025 m. šiai priemonei skirti 44 mln. eurų. Didžiausia kompensacinė išmoka vienam projektui – iki 14 500 eurų. Kompensacinės išmokos dydis apskaičiuojamas padauginus namo naudingą plotą iki modernizavimo iš fiksuoto dydžio. Fiksuotas dydis už 1 kvadratinį metrą namo naudingo ploto – 75 eurai. Dėl kompensacinių išmokų gali kreiptis fiziniai asmenys, nuosavybės teise valdantys vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties namą.
Teksto autorius:
Andrius Buska
Statybos inžinerijos daktaras, UAB “ROCKWOOL” techninis vadovas. Dirba pastatų šilumos, priešgaisrinės ir garso izoliacinių sprendimų bei technologijų srityje. Konsultavimas ir mokymai siekiant kompleksinio požiūrio į energinį efektyvumą, saugumą ir komforto užtikrinimą tvariame projektavime bei statyboje.
