Atsinaujinančios energijos šaltiniai miestuose. Saulės ir vėjo elektrinių parkai ir ką daryti didmiesčiams?

Atsinaujinančios energijos šaltiniai miestuose. Saulės ir vėjo elektrinių parkai ir ką daryti didmiesčiams?

Edgaras Misiukas 6 min
Šiame straipsnyje sužinosite:

Atsinaujinantys energijos šaltiniai miestų aplinkoje

Kaip svarbu kompleksiškai žiūrėti į miestų tvarumą?

Tvaraus pastatų sertifikavimo metodai

Energijos šaltiniai miestuose

Prasidėjus pandemijai, net ir tokios aktualios problemos kaip klimato kaita pasitraukė į antrą planą. Deja, tai nereiškia, kad problema išnyko. Visuotinio atšilimo padarinius  jaučiame vis dažniau. Daugiausia tai susiję su radikalėjančiais orų pokyčiais (stiprūs vėjai, audros ar karštis). Šiuo metu rūpinamės savimi naudodami vienkartines pirštines ar dėvėdami kaukes ir dažnai pamirštame tai, kad mūsų planetai taip pat reikia priežiūros. Būtent ši, būdama švaresnė, be taršos, užtikrins mums patogų, saugų ir sveikesnį gyvenimą. Šaltesnio klimato zonose apšiltindami pastatus sunaudojame mažiau kuro taip kovodami su oro tarša. Tačiau tai yra tik vienas iš būdų kaip su tuo tvarkytis. Ir šioje vietoje gelbsti atsinaujinantys energijos šaltiniai, tačiau jų naudojimas yra prasmingas tik tuo atveju, jei pirmiausia sumažinsime energijos nuostolius pastatuose ir energiją vartosime efektyviai. Taigi, kaip „išvalyti“ ir „išgydyti“ miestus, kuriuose eismo intensyvumas, pastatų tankumas ir gyventojų skaičius vis dar auga, o šilumos energija vis dar švaistoma į orą?

Urbanizacija ir atsinaujinantys energijos šaltiniai

Šiandien 74 procentai europiečių gyvena miestuose. Manoma, kad dėl nuolatinio gyventojų skaičiaus augimo ir urbanizacijos iki 2050 m. miestų gyventojų skaičius dar padidės – maždaug 2,5 milijardo žmonių. Taigi, taršos lygis tik didės ir klimato pokyčiai tęsis, jau nekalbant apie atliekų tvarkymo klausimą. Vien tik pastatai, gyvenamieji ir komerciniai, sudaro daugiau nei trečdalį visos pirminės energijos paklausos ir viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Ir būtent jose, slypi didžiausias potencialas „išgydyti“ ir „išvalyti“ mūsų miestus.

Vienas iš sprendimų kovojant su tarša yra sumažinti pastatuose sunaudojamos energijos kiekį, kuri gaunama naudojant iškastinį kurą bei padidinti iš atsinaujinančių šaltinių gaunamos energijos dalį. Tai yra efektyvesnis ir ekologiškesnis, tačiau deja brangesnis problemos sprendimas, jei tik atsižvelgiama į energijos naudojimo principus ir galvojama kompleksiškai. Atsinaujinančių šaltinių pagaminama energija, nors ir išgaunama pigiau, bet pirminės investicijos į įrangą yra didelės. Tad be taupymų ir efektyvaus jos išnaudojimo, tvarumo užtikrinimas nebus įmanomas. Pvz. iš atsinaujinančių šaltinių išgauta energija šildymui, nepakankamai apšiltintame pastate išeis per atitvaras. Ir nors energijos gamybos kaštai sąlyginai bus mažesni, dėl atsinaujinančios energijos panaudojimo, tačiau į aplinką bus išmetamas lygiai toks pat kiekis CO2 dujų.

Saulės energija

Saulės energija

Vėjo ar saulės jėgainių parkai dažniausiai yra statomi mažiau apgyvendintose vietovėse. O miestuose įrengti atsinaujinančių šaltinių parkus sunkiai įmanoma dėl didelio pastatų skaičiaus ir žmonių koncentracijos. Štai kodėl fotovoltinių modulių plokštės yra didžiųjų miestų išsigelbėjimas. Fotovoltinės plokštės vis labiau „įsipaišo“ į bendrą miesto pastatų vaizdą, išlaisvindamos mus nuo didelių sąskaitų už elektrą. Plokštės montuojamos ne tik ant individualių namų, biurų ar gamybos pastatų stogų, bet ir ant universitetų, mokyklų, bibliotekų ir poilsio kompleksų. Jos stipriai pasitarnauja atlikdamos mažus, tačiau labai svarbius kasdienio miesto funkcionavimo darbus – valdo parkavimo automatus, apšviečia stovėjimo aikšteles, reklaminius skydus ar gatves. Jų dėka pakraunamos elektrinės miesto transporto priemonės: autobusai, automobiliai, motoroleriai ir dviračiai, todėl miesto erdvė tampa švaresnė ir draugiškesnė gyventojams. Jų dėka mūsų miestai turi galimybę būti išmanesni, o dėl valstybės paramos skiriamos atsinaujinančios energijos įrenginių įsigijimui, tokios investicijos tampa vis labiau populiarėjančios.

Tvarus vystymasis ir uždara grandinė yra raktai į miestų „gydymą“

Tvarus miestas

Vis dėlto manoma, jog didžiausią potencialą „išgydyti“ miestus turi atsakinga tvarių pastatų statyba ir eksploatavimas. Sveikesnėje mus supančioje aplinkoje gyventi bus įmanoma tik tada, kai greta naujų energijos gamybos technologijų bus ir jos pagrindiniai vartotojai – pastatai bus tinkamai izoliuoti, kad jie taptų efektyviau energiją vartojantys, o tiekiamos energijos paprasčiausiai nepritrūktų. Remiantis „Buildings Performance Institute Europe“ (BPIE) duomenimis, daugumoje pastatų Europoje energija panaudojama neefektyviai. Vis dėlto svarbiausia yra tai, kad būdami visuomene, mes vis labiau suvokiame tiek ekologinius, tiek ir su energijos vartojimu susijusius klausimus ir vis dažniau savo namų aplinkoje bei statybai renkamės tvarius ir aplinkai nekenksmingus gaminius. Be to, svarbu tai jog taupome energiją ir elektros, ir šilumos. Tokie sprendimai kaip, pavyzdžiui LED lempučių ar savaime išsijungiančių prietaisų naudojimas jau tapo įprastu. O ir renkantis šilumą izoliuojančias medžiagas tokias kaip akmens vata (natūrali, nedegi, ilgaamžė ir perdirbama žaliava) ne tik leidžia sukurti ilgaamžius pastatus, bet ir padeda sąmoningai ir realiai prisidėti prie tvarios, sveikos ir modernios miesto plėtros. Tobulėjančios ir besiplečiančios antrinio statybinių medžiagų panaudojimo ir perdirbimo galimybės gali padėti stipriai sumažinti iškastinių žaliavų naudojimą ir susidarančių atliekų pavertimą ateities ištekliais. Taip pat verta pabrėžti, kad gera pastatų šiluminė izoliacija, pavyzdžiui naudojant akmens vatą, užtikrinamas energijos vartojimo efektyvumas ir sukuriamas akustinį „barjeras“, kuris taip pat teigiamai veikia aplinką mažinant triukšmą. Sumažinus šilumos nuostolius pastate, išmetama mažiau anglies dvideginio į atmosferą, o mažas išmetamųjų teršalų kiekis, reiškia geresnę oro kokybę ir mažesnę žalą aplinkai. Tvarus požiūris turi būti siekis, kai atsižvelgiama į visą pastato gyvavimo ciklą įskaitant projektavimą, statybą ir žaliavų naudojimą, griovimą, šalinimą bei tolimesnį antrinį panaudojimą.

Plėtra, sveikata ir santaupos

Tvarių pastatų dėka visi šie svarbūs komponentai kasdieniam gyvenimui koreliuoja: sveikata, gyvenimo kokybė ir investicijų pelningumas. Tvari architektūra ir projektavimo principai gali padėti savivaldybėms pasiekti užsibrėžtus tikslus. Padidinant pastatų energinį efektyvumą mažiname energijos sunaudojimą, sutaupome už šildymą, geriname gyvenimo sąlygas tiek patalpų viduje, tiek aplinką lauke. Miestas, kuris investuoja į savo gyventojų sveikatą, gerovę bei infrastruktūrą, natūraliai yra patrauklesnis įmonėms ir gyventojams.

Šiandien ypač viešųjų pastatų statybos ar eksploatavimo srityje didelę svarbą vaidina pastatų tvarumo vertinimo bei sertifikavimo sistemos. Jos motyvuoja tiek investuotojus, tiek valdytojus keisti požiūrį į pastatų gyvavimo ciklą ir jų poveikį aplinkai.

Pateiksime kelių rinkoje esančių ir dažniausiai naudojamų pastatų tvarumo sistemų sertifikavimo programų aspektus:

  • „BREEAM“ („Building Research Establishment“) – šioje sistemoje daugiausia dėmesio skiriama tvarumo ir aplinkosauginiams aspektams, o po jų atidžiai vertinama ir socialinė dinamika. Pagrindiniai sertifikavimo veiksniai yra išteklių naudojimas, poveikis aplinkai ir nauda sveikatai.
  • LEED („Leadership in Energy and Environmental Design“) – daugiausia vertinamas pastatų poveikis aplinkai ir mažiau gilinamasi į darnaus vystymosi socialinius padarinius. LEED labiau orientuota į aplinkosaugos problemų sprendimą.
  • LPTVS („Lietuvos pastatų tvarumo vertinimo sistema“), kurią sukūrė Lietuvos žaliųjų pastatų taryba. Ši sistema pritaikyta Lietuvai, atsižvelgiant į teisinę aplinką, ekonomines realijas, gamtines sąlygas ir kitas svarbias aplinkybes. Skatina projektuoti ir statyti sveikus, komfortiškus, ilgaamžius, ekonomiškus, energiškai efektyvius pastatus, racionaliai vartojančius gamtos išteklius visuose pastato gyvavimo ciklo etapuose ir remiasi visapusiškų vertinimu pagal 8 tvarumo kategorijas išskaidytas į 29 kriterijus.

Verta pridurti, kad nors pastatų tvarumo sertifikavimo sistemos nėra privalomos ir neužtikrina pakankamo pastatų energijos vartojimo efektyvumo, jas verta naudoti, nes yra puiki priemonė nustatyti ir įgyvendinti praktiškus ir išmatuojamus ekologinio projektavimo, statybos, eksploatavimo ir priežiūros sprendimus.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai mieste yra ateitis, tai reiškia sveikatą ir saugumą, taip pat komfortą ir laiko taupymą, kurių mums nuolat trūksta. Tačiau reikia atsiminti, kad be kompleksinio požiūrio siekiant sumažinti energijos nuostolius, atsinaujinantys energijos šaltiniai bus neveiksminga ir brangi priemonė. Todėl miestų uždavinys yra ieškoti vis įvairesnių pritaikymo būdų ir sprendimų atsinaujinančios energijos srityje, atsižvelgiant į naujas technologijas, didinant pastatų energinį efektyvumą ir išnaudojant ekologinį transportą. Tik tada, kai visos šios priemonės diegiamos kompleksiškai ir integruojami teisiniai veiksmai, yra reali galimybė sumažinti oro taršą ir miesto aplinką padaryti patrauklią, saugią ir draugišką gyvenimui.