Namo apšiltinimas. Kaip pasiruošti investicijai?

ROCKWOOL 9 min

Atlikus esamo pastato apšiltinimą, pagerėja gyvenimo komfortas ir sumažėja sąskaitos už šildymą. Apšiltinimas geriausią efektą sukuria tada, kai šiltinamos išorinės sienos ir pastogės, keičiami langai bei šildymo sistemos. Šiame straipsnyje patarsime, kaip atlikti kompleksinį namo apšiltinimą, ir į ką verta atkreipti dėmesį, prieš jį pradedant.

Energinis auditas prieš apšiltinimo darbus

Nusprendus atlikti visapusį namo apšiltinimą, bet kartu norint užsitikrinti, jog pinigai bus tikrai gerai investuoti, verta pasinaudoti energinio audito specialisto paslaugomis. Tai asmuo, turintis reikiamų žinių energinio efektyvumo, statybos fizikos, šiltinimo medžiagų bei šildymo sistemų srityse. Apžiūros vietoje ir inventorizacijos pagrindu jis atlieka energinį auditą, kuriame apibrėžia taisytinus aspektus, siekiant pagerinti pastato energinį balansą. Energinis auditas turi daug bendro su statybų ekspertize – jame pateikiama informacija, ar visos pastato atitvaros užtikrina tinkamą šiluminę apsaugą. Jeigu neužtikrina, jame nurodoma, ar reikia dalinio, ar kompleksinio apšiltinimo, nurodomas šiltinimo medžiagos tipas ir parametrai, darbų eiliškumas bei pateikiama atsipirkimo, kuris bus susijęs su vėlesnėmis namo šildymui reikalingomis išlaidomis, analizė.

Jeigu verta, energiniame audite bus pateikta informacija apie būtinybę pakeisti šilumos šaltinį. Dažniausiai tai liečia senų kietojo kuro katilų savininkus, nes šie katilai pasižymi dideliais šilumos paskirstymo nuostoliais, kurie virsta didelėmis namo šildymo išlaidomis. Jeigu vamzdynai ir radiatoriai sugedę, jų pakeitimas taip pat bus numatytas energiniame audite. Su kiekvienu energiniu auditu pateikiamas investavimo kainynas arba darbų sąmata. Jeigu energinis auditas numato kelis namo apšiltinimo variantus, palyginkite, per kiek laiko atsipirks investicija, ir kuris apšiltinimo būdas duos daugiausia naudos.

Sienų apšiltinimas: ką svarbu žinoti

Pagrindiniai tinkamo apšiltinimo tikslai: nuostolių sumažinimas ir komforto padidinimas. Esamų pastatų apšiltinimo darbų apimtis gali būti labai įvairi. Darbai gali apimti langų keitimą, išorinių atitvarų apšiltinimą bei šildymo sistemos modernizavimą. Labiausiai juntamą naudą duoda kompleksinis šiluminis modernizavimas, kuris atliekamas iš karto arba etapais. Daugumos namų atveju didžiausi šilumos nuostoliai atsiranda per išorės sienas, ir jų apšiltinimas gali duoti labiausiai pastebimą rezultatą. Čia kalbama ne apie visiškai naujos šiltinimo medžiagos įrengimą ten, kur jos nebuvo, o apie esančios šiltinimo medžiagos sutvarkymą. Todėl dažnai atsiranda klausimai: ar pašalinti esamą šiltinimo medžiagą, o gal naują šiltinimo medžiagą dėti ant senos? Esamos šiltinimo medžiagos pašalinimas yra geras sprendimas tada, kai nežinoma, kokia jos būklė arba, ar ji gerai laikosi ant pagrindo. Jeigu energinio audito vykdytojas yra įsitikinęs, kad sena sistema ant mūro laikosi pakankamai gerai, tai galima sutaupyti jos pašalinimo ir medžiagų išvežimo išlaidas. Prireikus, vykdytojas gali sustiprinti seną sistemą padėdamas parinkti sienų šiltinimo medžiagas. Jų techniniame liudijime turi būti pateikta informacija, ar jas galima naudoti kaip papildomą šiluminės izoliacijos sluoksnį – nuo standartinių medžiagų jos skiriasi tuo, kad turi ilgesnes smeiges, skirtas šiltinimo plokštę patikimai pritvirtinti prie atitvaros.

Nauja šiltinimo medžiaga klojama ant prieš tai nuvalyto pagrindo, ją tvirtinant klijais ar smeigėmis. Užbaigus šį etapą, pereinama prie dengimo armuojančiuoju sluoksniu ir nauju tinku. Jeigu fasadą ketinate dengti mediena, geriausias sprendimas bus sienas apšiltinti, taikant lengvąjį sausąjį metodą. Jis pasižymi tuo, kad nenaudojami klijai ir statybiniai skiediniai. Šiltinimo medžiaga klojama tarp medinių grotelių tašų. Po to, kad galėtų pasišalinti iš sienos pusės prasiskverbę vandens garai, tarp išorinės dangos ir akmens vatos paliekamas kelių centimetrų oro tarpas. Tokį apšiltinimą galima suformuoti iš įvairių rūšių medienos profiliuotų lentų, HPL laminato plokščių ar bakelito plokščių.

Langų keitimas: į kokius parametrus atkreipti dėmesį?

Šiluminio modernizavimo metu svarbi finansinė investicija yra senų langų pakeitimas naujais. Tai verta atlikti bent jau ekonominiais sumetimais, nes visame energiniame balanse nesandarūs langai lemia 20 procentų šilumos nuostolių. Jeigu nuspręsite keisti langus, kelioms įmonėms išsiųskite prašymus atsiųsti komercinius pasiūlymus. Kartu su kaina gausite šią informaciją: šiluminio laidumo koeficientą Ug, saulės spindulių praleidimo koeficientą g bei naudojamų langų apkaustų tipą. Standartinių langų šiluminio laidumo koeficientas neviršija 1,0 W/(m2K), o energiją taupančių trijų stiklų langų atveju jis paprastai lygus 0,85 W/(m2K). Rinkos naujiena yra kriptonu užpildyti keturių stiklų langai, kurių šiluminio laidumo koeficientas yra 0,3 W/(m2K). Kitas svarbus parametras yra saulės spindulių praleidimo koeficientas g; jis parodo, kokia procentinė saulės spindulių dalis per stiklus patenka į namą. Standartinių stiklo paketų atveju jis yra lygus 50 procentų. Energiją taupančių langų atveju rekomenduojama, kad į namą patektų kuo daugiau saulės spindulių, todėl tokiems langams rekomenduojama 55 procentų vertė.

Langų apkaustus sudaro lankstai, užraktai ir rankenos; nuo šių elementų priklauso, ar langai atsidarinės sklandžiai ir be vargo. Net šilčiausias langas bus bevertis, jeigu paves apkaustai. Šiuo metu dominuoja apvadiniai apkaustai, tai yra tokie apkaustai, kurie išsidėstę per visą lango kontūrą. Uždarius langą, jie lango varčią prispaudžia prie rėmo ir sandarumą užtikrina per visą lango kontūrą. Apvadiniai apkaustai skirstomi į atveriamuosius, kurie leidžia plačiai atverti langą, ir atverčiamuosius, kurie leidžia tik truputį atlenkti lango varčią. Jeigu šias funkcijas norite sujungti, rinkitės atveriamuosius–atverčiamuosius langus. Į papildomą lango įrangą įeina apsaugos nuo įsilaužimo fiksatoriai, rankena su raktu ar mikroventiliacijos įtaisas.

Ką pakeisti šildymo sistemoje?

Atlikus šiluminį modernizavimą, sumažėja pastato šilumos poreikis ir todėl esamas šilumos šaltinis tampa per daug galingas. Toks katilas veikia maža galia ir todėl jo naudingumo koeficientas yra mažas. Jeigu šildymo sistemos širdis yra senas anglinis katilas, tai turite gerą progą jį pakeisti aukštesnės klasės katilu, naudojančiu anglies ar medienos granules. Šie rinkoje esantys įrenginiai priklauso V klasei ir atitinka degimo išlakoms keliamus reikalavimus. Pasirinkę katilą su tiektuvu, visų pirma, laimėsite priežiūros patogumo atžvilgiu – visiškai pakrautas įrenginys galės veikti net kelias dienas.

Jeigu ištisus metus kaip karšto vandens šaltinis naudojamas anglinis katilas ar kitas kietąjį kurą naudojantis šilumos šaltinis, tai apsvarstykite galimybę investuoti į saulės bateriją ar su oriniu šiluminiu siurbliu sujungiamą rezervuarą. Šių sprendimų privalumas yra tas, kad vasarą ir pereinamuoju laikotarpiu jums nebereikės kurti katilo ir didžiąją dalį vandeniui sušildyti reikalingos energijos gausite nemokamos atsinaujinančios energijos pavidalu. Verta patikrinti katilinės hidraulinę įrangą – jeigu vamzdžiai surūdiję ar kaip nors pažeisti, juos pakeiskite ir visu ilgiu izoliuokite tinkama izoliacine medžiaga, pavyzdžiui, ilgaamže ir nedegia akmens vata. Nauji vamzdžiai gali būti plastikiniai, pavyzdžiui, daugiasluoksniai su aliuminio sluoksniu. Verta atkreipti dėmesį į radiatorius, nes po šiluminio modernizavimo daugumoje patalpų jie gali būti didesni nei reikia. Čia gali padėti pasukamųjų termostatinių galvučių sumontavimas ant jų. Jeigu reikalą turite su senais ketiniais radiatoriais, sumontuoti termostatinį vožtuvą gali būti sudėtinga, todėl verta pasvarstyti apie senų radiatorių pakeitimą naujais. Be termostatinio reguliavimo patalpos per daug sušildomos ir tai prisideda prie išlaidų šildymui padidėjimo.

Leave a Reply

Your email address will not be published.