Ar vis dar prisimenate paskutinį savo statytą sniego senį? O pavasarį, kuris ateina lėtai, kiekvieną dieną vis labiau šviečiant saulei? Jūs tikriausiai jau supratote, kad atostogos užsienyje, prie Viduržemio jūros, ne visada garantuoja gerą orą. Pagrindinė to priežastis yra klimato kaita. Kaip prie to prisitaikyti?
Klimatas yra sąvoka, kurią dažnai vartojame priklausomai nuo konteksto. Šiame kontekste nenaudosiu jaukios kavinės ar restorano, kuriame mėgstate vakarieniauti, apibūdinimui. Reikalas kiek rimtesnis. Klimatas siejamas su atmosferos ir vandenyno būkle. Jo pokyčiai atsiranda dėl išorinių veiksnių (įeinančios saulės spinduliuotės kiekio) arba dėl vidinių veiksnių, tokių kaip žmogaus veikla (antropogeniniai pokyčiai) arba dėl natūralių veiksnių įtakos.
Terminas „pasaulinė klimato kaita“ vartojamas visuotinio atšilimo (vidutinės Žemės paviršiaus temperatūros padidėjimo, reaguojant į šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos padidėjimą atmosferoje) ir su tuo susijusių reiškinių kontekste. Po pramonės revoliucijos vidutinė temperatūra mūsų planetoje padidėjo daugiau nei 1 °C, o net ir tokio, iš pirmo žvilgsnio nežymaus pokyčio poveikis juntamas visame pasaulyje.
Kokios yra klimato kaitos pasekmės?
Nepakankamas sniego kritulių kiekis, net sniego seniui pastatyti, ar šešis mėnesius trunkanti šiluma rodo klimato pokyčius, kurie tiesiogiai veikia jus ir jūsų artimuosius. Žinoma, tema yra daug rimtesnė. Svarbu suvokti, kad tam tikri procesai jau vyksta ir jie yra labai intensyvūs, o po akimirkos jie turės daug didesnę įtaką aplinkai nei šaltos žiemos trūkumas. Verta juos pažinti, norint veiksmingai apsisaugoti nuo padarinių. Svarbiausius iš jų vardinu:
- Sausra. Ji tiesiogiai reiškia geriamojo vandens nepakankamumą. Ką tai reiškia praktiškai? Be kita ko, laipsniškas žemės ūkio nuosmukis, taigi ir maisto stoka, jo kainos padidėjimas ir pasiūlos sumažėjimas.
- Potvyniai. Kol kas jie yra vienas iš pagrindinių Lietuvoje, kylančių gamtos pavojų, kuris tam tikromis aplinkybėmis gali tapti tvanu. Intensyvūs krituliai ne tik dažnai lemia upių potvynius, bet ir vietinius potvynius kuriems nėra pritaikytos mūsų šalies miestų infrastruktūros. Galime pastebėti pastaraisiais metais suaktyvėjusiais patvinimais ir padaroma žala.
- Rekordinė šiluma. Remiantis daugelyje ataskaitų pateiktais duomenimis, 2019 m. Liepa buvo karščiausi metai pasaulinės temperatūros matavimų istorijoje. Tie patys metai kol kas yra šilčiausi ir Lietuvos matavimų istorijoje.
- Gaisrai. Aukšta temperatūra ir sausra skatina gaisrų sukilimą ir plitimą. Pernai rekordiniai gaisrai buvo pastebėti Sibiro, Arkties, Amazonės ir Australijos regionuose. Jie į atmosferą išleido pavojingą kiekį anglies dioksido. Gaisrų priežastys yra perkūnija ir aukštesnė nei vidutinė temperatūra, dėl klimato pokyčių.
- Elektros tiekimo grėsmės. Elektros energijos tiekimo trikdžiai ar net visiškas jos dingimas gali būti ilgalaikės sausros ir klimato pokyčių pasekmė. Šiais atvejais gali atsirasti reiškinys, angliškai vadinamas „blackout“ (liet. užtemimas). Tai yra rimtas elektros sistemos gedimas, atsirandantis staiga ir netikėtai. Tokio tipo problemos gali turėti įtakos bet kuriai šaliai, nepaisant ekonominio išsivystymo laipsnio.
- Infekcinių ligų plitimas. Tyrimų duomenimis, infekcinės ligos plinta greičiau ir lengviau dėl sparčių demografinių, aplinkos, socialinių ir technologinių pokyčių. Pavyzdys yra Laimo liga – erkių platinamos ligos atvejų skaičius per pastaruosius 10 metų išaugo trigubai, o erkinio encefalito atvejų per pastaruosius 21 metus – daugiau nei vienuolika kartų.
Energiją taupantis namas kaip atsakas į klimato pokyčius
Pagrindinė iškastinio kuro vartojimo sritis yra nekilnojamasis turtas. Tradiciniai pastatai sunaudoja 40% visos energijos, todėl yra viena iš pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo priežasčių. Nepakankama izoliacija ar visiškas jos nebuvimas sukelia didžiausią šilumos ar šalčio (oro kondicionierių atveju) nuostolį.
Kuo mažiau energijos sunaudosite namuose tuo mažiau išleiskite anglies dvideginio į aplinką. Šiuo atveju vis labiau atribosime ekonomiką nuo iškastinio kuro priklausomybės. Be to, tinkamai pritaikius statybų pramonę prie kintančių oro sąlygų, bus galima patogiai ir ekonomiškai veikti. Alternatyva yra, tai energiją taupantys pastatai, kurie beveik neišmeta teršalų ar nesukelia energijos nuostolių.
Kas yra energiją taupanti statyba?
Energiją taupančiam ir pasyviam namui reikia ne daugiau kaip 15 kWh / m2 per metus. Tačiau šis poreikis gali būti ir mažesnis – kai kuriems pastatams visai nereikia šildymo šaltinio. Pasiekti tokias mažas energijos sąnaudas įmanoma dėl optimalios izoliacijos, taip pat panaudojant saulės, vėjo ir žemės energiją bei išgaunant šilumą iš praktiškai bet kokio buitinio šaltinio – oro vėdinimo, apšvietimo, buitinių prietaisų ir net tų, kuriuos gamina patys gyventojai.
Energiją taupantys pastatai yra apsaugoti iš išorės storu izoliaciniu sluoksniu. Tiek sienos, tiek stogas yra tinkamai izoliuoti. Todėl efektyviai naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai ir šilumos atgavimas. Energiją taupančiuose namuose įrengtos vėdinimo sistemos su šilumokaičiais ir labai sandarūs langai. Be išmatuojamų santaupų, tokio namo gyventojams svarbus ir palankus mikroklimatas. Tai reiškia optimalią oro temperatūrą ir drėgmę. Daugiau apie klimatą skaitykite – https://www.rockwool.lt/kodel-rockwool/klimatas/.
Mažas žingsnis jums, didelis žingsnis klimatui
Kampanijos, raginančios sumažinti plastikinių maišelių naudojimą apsipirkinėjant ar plauti indus indaplovėje, jums atrodo tokios nereikšmingos, kad visiškai netikite geros praktikos taikymo efektyvumu. Ar jums įdomu, kaip atjungus prietaisus nuo maitinimo šaltinio ar važiuojant dviračiu į darbą, galima išgelbėti pasaulį nuo sunaikinimo? Bet kas, jei jūsų kasdienė veikla ir įpročiai turi prasmę? Keletas pavyzdžių, kaip svarbu.
Pasirūpink savo namais
Tinkama pastato izoliacija yra investicija į ateitį ir reikšmingas sutaupymas, kurį greitai pajus jūsų namų biudžetas. Atidžiai planuokite šildymą – tikrai nepraleisite tiek pat laiko kiekviename kambaryje. Mažiau lankomuose gali būti žemesnė oro temperatūra, todėl radiatorius ten prisukite keliais laipsniais. O vasarą, tinkamos izoliacijos dėka, palaikysite kambarius vėsius, kas leis mažiau naudoti oro kondicionierius.
Valgyk mažiau mėsos
Sumažinę gyvūninės kilmės produktų poreikį, galite sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iš mėsos pramonės ir padėti išvengti katastrofiškų klimato pokyčių. Be to, perėjimas prie augalinės dietos taip pat gali sumažinti ganyklų poreikį ir sumažinti su maistu susijusį anglies dioksido pėdsaką. Su gyvūnų veisimu, skerdimu ir perdirbimu susijusi veikla išmeta apie 15% šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tai daugiau nei lėktuvai, automobiliai, laivai ir visos transporto priemonės!
Pakeisk savo automobilį dviračiu ar viešuoju transportu
Dviračių infrastruktūra gerėja, didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o į darbą galite greičiau nuvykti dviračiu nei automobiliu. Pabandykite keliauti tokiu būdu bent kelias pasirinktas dienas per savaitę. Jei dviratis nėra optimali transporto priemonė, persėskite į viešąjį transportą. Ypač jei jūsų miestas suka į elektrinių autobusų parko pusę.
Vanduo yra aukso vertės
Valydami dantis – užsukite čiaupą, vietoj vonios – palyskite po dušu. Sukaupkite indaplovę pilną ir tik tuomet ją naudokite. Įdiekite sodo laistymo sistemą ir būtinai surinkite lietaus vandenį. Sutaupysite ne tik vandens, bet ir laiko bei daug pinigų.
Rūšiuok atliekas
Kasdienines atliekas atskirti vis dar gana sunku, o ir ne visi tuo užsiima. Atskiros atliekų veiklos prisidės prie jų pakartotinio panaudojimo. Perdirbimas yra nepaprastai svarbus kovojant su klimato kaita.
Prisitaikykite ir imkitės veiksmų
Klimato kaita, kuri vyksta nuolatos, yra negrįžtama, o galimybė ją pristabdyti yra būtent dabar. Žmogus yra racionali būtybė, turinti milžiniškus prisitaikymo sugebėjimus. Todėl, viena vertus, mes jau priėmėme kai kuriuos įvykusius ir matomus pokyčius. Kita vertus, jie yra novatoriškų projektų sustabdyti visuotinį atšilimą varomoji jėga.
Sprendimų, kurie sumažina energijos suvartojimą statybose naudojimas sumažins neigiamą žmogaus poveikį aplinkai. Be to, tai neabejotinai pagerina gyvenimo patogumą ir sumažina eksploatavimo išlaidas.
Mažų žingsnių sistema ir natūralių sprendimų naudojimas leidžia prisitaikyti prie naujojo klimato ir netgi sustabdyti aplinkos, kurioje gyvename, degradaciją.
Ar klimato kaita yra reali?
Kaip suvaldyti klimato kaitą?
Teksto autorius:
Edgaras Misiukas
Penkerių metų patirtis įmonėje ROCKWOOL leidžia kitu kampu pažvelgti į aktualias pasaulio ir žmonių problemas. Kartu su įmone sprendžiame šiuolaikinio gyvenimo iššūkius tvarumui, saugumui, komfortui ir sveikatai pagerinti. Statybų sektorius yra vienas didžiausių ekonominių sektorių pasaulyje, todėl jo svarba ir įtaka galime neabejoti. Skaitykite mano straipsnius ir tikiuosi rasite sau įkvėpimo.
