Įvertino pasyvių namų taupumą: šildymui per metus – vos trečdalis tūkstančio

ROCKWOOL 4 min

Pradėjus svarstyti apie nuosavo namo statybą, Lietuvoje dažniausiai susiduriama su jo šildymo ir apšiltinimo klausimu, mat vienas svarbiausių dalykų – tinkamos temperatūros užtikrinimas pastate. Šiandien dažnai išgirstamas ir terminas „pasyvus namas“, kuris dažnai vartojamas apibūdinti energiją taupantį ar mažai energijos vartojantį namą.

Leidžia sutaupyti

Namas yra vertinamas, kaip energiją taupantis, kai poreikio šilumai koeficientas (EA) yra 70 kWh/kv. m. Kitaip tariant, per visus metus namo šildymui turi prireikti ne daugiau kaip po 70 kilovatvalandžių kiekvienam naudingo ploto kvadratiniam metrui.

Kaip vartojantis mažai energijos, pastatas yra vertinamas, kai EA neviršija 45, o kaip pasyvus, kai EA neviršija 15. Dėl tokio mažo energijos poreikio pasyviuosiuose namuose nebereikia naudoti klasikinės šildymo sistemos, kurią gali sėkmingai pakeisti su mechaniniu vėdinimu sujungtas šildymas arba atviroje virtuvėje įrengtas grindinis šildymas.

Todėl tinkamos temperatūros palaikymui name per visus metus gali prireikti vos 350 eurų. Taip pat reikia įvertinti patogumą, nes elektros energija yra mažiausiai rūpesčių keliantis ir praktiškai jokios priežiūros nereikalaujantis šildymo būdas.

Reikia pradėti nuo projekto

Pasiekti tai, kad EA būtų lygus 70 ar net 45, galima panaudojant storesnes, geros kokybės ir atidžiai suklotas šiltinimo medžiagas, pavyzdžiui, akmens vatą. Taip pat pritaikant kelis kitus būdus, kaip antai, trijų stiklų langus arba rekuperaciją, t.y. mechaninės ventiliacijos įrenginį.

Kalbant apie pasyviuosius namus, kad šilumos poreikis neviršytų 15 kWh/kv. m, tam turi būti pritaikyta visa pastato konstrukcija. Visų pirma, namo forma turi būti kuo kompaktiškesnė – nereikės be reikalo šildyti paviršių, kuriais namiškiai retai naudojasi, t. y., uždarų balkonų ir kitų užkaborių. Be to, bus lengviau sandariai apšiltinti pastatą.

Statant pasyvų namą, geriausia rinktis dviejų aukštų namo su plokščiu arba šiek tiek nuožulniu stogu projektą. Geriausia, jeigu antrasis aukštas bus antresolės tipo – tada bus lengviau paskirstyti šiltą orą. Apšiltinimo sluoksnis negali turėti jokių šilumos tiltelių, todėl visi akmeniniai ar mediniai dekoratyviniai fasado elementai turi būti tvirtinami išorinėje apšiltinimo pusėje. Tam galima panaudoti klijus arba atskirą, su pastatu nesusietą laikančiąją konstrukciją. Tas pat taikytina balkonams bei terasoms, kurios turi būti atskiros, prie pagrindinio pastato pristatytos konstrukcijos.

Saulės ,,gaudymas“

Labai svarbus yra tinkamas langų išdėstymas. Netiesa, kad pasyviajame name visi langai turi būti maži. Svarbiausia, kad didelis įstiklintas plotas būtų pietinėje pusėje ir taip ,,surinktų“ kuo daugiau saulės šviesos ir tuo pačiu šiluminės energijos. Todėl langų neturi užstoti atbrailos ar balkonai. Siekiant, kad iki minimumo sumažėtų energijos nuostoliai, kiti langai turi būti nedideli. Tačiau ir čia nereikia persistengti, nes jų paskirtis yra į patalpą įleisti šviesos ir taip sumažinti elektros poreikį.

Statant pasyvųjį namą reikia naudoti aukščiausios kokybes nedegias ir ilgaamžes šiltinimo medžiagas. Siekiant įvykdyti energijos taupymo reikalavimus, konstrukcijos šiluminis laidumas turi būti 0,1 W/kv. m sienoms ir 0,14 W/kv. m stogui. Todėl šiltinimo medžiagos storis ant sienų turi būti ne mažesnis kaip 20 cm, o ant perdengimo – net 50 cm.

Grožis paprastume

Dėl šių minėtų reikalavimų dauguma žmonių galvoja, kad pasyvieji namai – bjaurios, jokių dekoratyvinių elementų neturinčios dėžutės, tačiau taip toli gražu nėra.

Tą puikiai demonstruoja daugybė pavyzdžių Vakarų Europoje, kur tokių namų procentaliai statoma kur kas daugiau nei Lietuvoje. Pasirodo, kad architektui pasyvumo reikalavimų keliami apribojimai gali tapti puikiais sprendimais kuriant vizualiai įdomius pastatus. Ypač dėl to, kad pastaruoju metu populiarėja minimalizmas, kuris puikiai tinka pasyviųjų namų projektavimui.

Leave a Reply

Your email address will not be published.