Augantis miesto aglomeracijų vystymosi tempas reikalauja racionalaus valdžios institucijų mąstymo ir planavimo. Iki 2050 m. 7 iš 10 žmonių gyvens ir dirbs miestuose. Planuoti jų plėtrą yra nepaprastai svarbu šiandienos politikos formuotojams, nes klimato kaitos padariniai sukels ekstremalius klimato reiškinius ir padidins pavojų miesto bendruomenei.
Savivaldybės ir savivaldos institucijos supranta, kad kovos su klimato kaita srityje jos stovi pirmajame fronte. Daugelis vietinių vyriausybių imasi priemonių kurti atsparesnius miestus, kurie galėtų atlaikyti šių pokyčių padarinius ir suteikti jiems galimybę greitai reaguoti į ateities iššūkius. Ar tvarus miestas yra klimato kaitos sprendimo būdas?
Ateitis priklauso tvariai statybai
Nors miesto teritorijos užima tik apie du procentus žemės rutulio ploto, jų paliekamas anglies dvideginio pėdsakas yra didžiulis. Miestai sunaudoja daugiau kaip du trečdalius viso pasaulio energijos ir viršija 70% viso išmetamo CO2 kiekio. Viso pasaulio pastatuose šildymui ir vėsinimui tenka 35–60% viso energijos poreikio ir vidutiniškai beveik 40% išmetamų teršalų. Todėl norint sumažinti klimato iššūkį, labai svarbu sumažinti ir anglies dioksido išmetimą naudojant šildymą naujuose ir senuose pastatuose.
Efektyvus užstatytų teritorijų valdymas tampa vis svarbesnis mažinant anglies dvideginio išmetimą. Tai sukuria puikią galimybę miestams paremti greitą perėjimą prie efektyviau energiją vartojančių ir klimatui draugiškesnių pastatų ir taip reikšmingai prisidėti siekiant Paryžiaus konvencijos klimato tikslų.
Svarbu tai, kad yra lengvai prieinamų sprendimų – svarbiausias iš jų yra visapusiškas esamų pastatų šiluminis modernizavimas, t. y. Paprastas langų pakeitimas, apšiltinami angokraščiai ir kitos namo konstrukcijos, o po to – atsinaujinančių energijos šaltinių įdiegimas ir naudojimas. Tiesą sakant, optimizavus pastatų energinį efektyvumą, būtų galima 55% sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, kas reikalinga norint įgyvendinti 1,5 °C temperatūros augimo sustabdymą iki 2030 m. Esamų pastatų atnaujinimas siekiant efektyvesnio energijos vartojimo yra ypač svarbus miestuose, kuriuose jau sparčiai auga gyventojų skaičius ir ekonominė plėtra.
Nėra vieno apibrėžimo, kas yra tvarus pastatas ar sistema. Ilgalaikio poveikio aplinkai mažinimas, projektavimas atsižvelgiant į pakartotinį naudojimą ir atsparumas ugniai, taip pat išteklių, reikalingų per visą konstrukcijos gyvavimo laiką, įvertinimas tebėra pagrindiniai ekologiškos ir tvarios architektūros klausimai. Daugelis pasaulio miestų jau įgyvendina tinkamas strategijas, kurios galiausiai paskatins pasipriešinimą klimato pokyčiams ir visų pirma padės tai sustabdyti. Verta į juos pažvelgti atidžiau.
Amsterdamas ir „City Donut“ strategija
Amsterdamas yra pirmasis miestas, priėmęs „City Donut“ strategiją. Bandydamas pereiti prie žiedinės ekonomikos, kad iki 2050 m. sukurti tvirtą, tvarią ir anglies dvideginį neutralizuojančią miesto ekosistemą, kuri tarnautų visiems piliečiams, naudojasi moderniomis technologijos, socialinės integracijos ir ekonominės vietos valdžios paramomis.
„City Donut“ modelis yra naujas būdas pažvelgti į darnų vystymąsi. Jį sudaro riba tarp miesto galimybių suteikti gyventojams socialinį pagrindą, neviršijant ekologinių lubų. Tai strategijų ir veiksmų rinkinys, padedantis sukurti žiedinę ekonomiką.
Lietuviškai „Miesto spurga“ yra tai, kaip ištekliai gaminami, vartojami ir apdorojami kiekvieną dieną. Amsterdame klestinčio miesto idėja tampa tvaraus tiekimo, atsakingo natūralių medžiagų naudojimo ir maksimalaus produktų tarnavimo laiko sinonimu, kad būtų kuo mažiau atliekų. „City Donut“ naudojimo tikslas, kad būtų sukurtos idealios ekonominės sąlygos, reikalingos inovacijoms iš visų verslo sektorių įmonių.
Amsterdamas, žvelgdamas į savo ekonomiką iš naujo, siekia per ateinančius dešimt metų 50% sumažinti maisto švaistymą. Griežtesnės statybos taisyklės taip pat užtikrins tvarumą reikalaudamos „medžiagų paso“, kuris padės griovimo ir statybos įmonėms nustatyti, ar statybinės medžiagos yra daugkartinio naudojimo ar ne. Iki 2030 m. miestas nori sumažinti žaliavų vartojimą 20 proc.
Italija – „Superbonus“ kaip vaistas nuo klimato kaitos ir ekonominės krizės
Energijos vartojimo efektyvumas pastatuose Italijoje yra mažesnis nei Europos vidurkis, nes 82% pastatų buvo pastatyti prieš priimant pirmąjį energijos vartojimo efektyvumo įstatymą. Tai reiškia, kad dauguma Italijos pastatų pagal naujausią energinio naudingumo sertifikavimo sistemą yra G klasės, o tai yra blogiausias galimas efektyvumo įvertinimas.
Norėdami pagreitinti renovacijos tempą, buvo sukurta „Superbonus“ programa, kuri namų savininkams suteikia dvi galimybes. Pirmasis leidžia savininkams pateikti mokesčio atskaitymą darbą atliekančiai įmonei, bankui ar draudikui. Taigi savininkas gali atlikti darbą nemokamai, o finansuotojas gali susigrąžinti 110% išlaidų.
Kitas variantas yra tas, kad savininkai iš anksto sumokės už renovaciją, o po to grąžins investicijas ir papildomus 10% atskaitymų per 5 metus. Norint gauti pretenduoti į „Superbonus“ renovaciją, reikėtų pagerinti pastato efektyvumą bent dviem energijos klasėmis.
Svarbu tai, kad manoma, kad „Superbonus“ yra veiksminga priemonė atkurti 600 000 darbo vietų, prarastų nuo 2008 m. dėl nepalankių ekonominių sąlygų. Italijoje turint daugiau nei 1,2 milijono daugiabučių namų ir 12 milijonų pastatų, gerai suplanuota ilgalaikio atnaujinimo strategija gali turėti didžiulį poveikį šalies ekonomikai.
Remdamasi „Superbonus“ programa, atnaujindama esamus pastatus, Italija gali atnaujinti ekonominę veiklą, kartu mažindama anglies dvideginio išmetimą ir gerindama savo gyventojų sveikatą ir gerovę. Tvaraus vystymosi skatinimas ateityje praktiniais sprendimais ir mokesčių lengvatomis yra pagrindinė galimybė paspartinti šalies ekonomikos atsigavimą.
Danija – pastatai kaip medžiagų bankai
Arhuso pakraštyje statomas danų rato namas bus baigtas statyti 2023 m. Visi 60 šio pastato butų buvo suprojektuoti taip, kad ateityje 90 proc. medžiagų būtų galima pakartotinai naudoti ar perdirbti.
Statybinių medžiagų pakartotinis naudojimas ir perdirbimas yra nepakankamai įvertintas kelias siekiant pasaulinių klimato tikslų. Kasmet statyboms tenka trečdalis viso pasaulio atliekų, o pastatus suprojektuojant kaip būsimus kitų statinių medžiagų bankus, ši statistika gerokai sumažėtų.
Keturios architektų firmos ir daugiau nei 30 tiekėjų bei partnerių. Arhuso miestas – glaudžiai bendradarbiauja su „Circle House“ projektu. Projektą finansiškai remia įvairios inovacijų programos. Platus bendravimas palaiko projektavimo tikslą, tačiau taip pat yra vienas iš daugelio iššūkių, susijusių su projektavimu ir statymu visiškai nauju būdu.
Įvairūs iššūkiai, bendri sprendimai
Tinkami statybiniai ištekliai yra būtini prisitaikant prie klimato kaitos. Energijos vartojimo efektyvumo ir priešgaisrinės saugos senėjančiose konstrukcijose gerinimas, mikroklimato gerinimas ir uždarų medžiagų tiekimo grandinių, naudojamų statant ir renovuojant pastatus miesto centruose, kūrimas tebėra pagrindinis nepriklausomybės nuo klimato pokyčių bruožas.
Tvarius miestus galima sukurti įgyvendinant novatoriškas technologijas ir sprendimus, kurie padeda apsaugoti ir paruošti ateities kartas nuo klimato kaitos padarinių.
Teksto autorius:
Edgaras Misiukas
Penkerių metų patirtis įmonėje ROCKWOOL leidžia kitu kampu pažvelgti į aktualias pasaulio ir žmonių problemas. Kartu su įmone sprendžiame šiuolaikinio gyvenimo iššūkius tvarumui, saugumui, komfortui ir sveikatai pagerinti. Statybų sektorius yra vienas didžiausių ekonominių sektorių pasaulyje, todėl jo svarba ir įtaka galime neabejoti. Skaitykite mano straipsnius ir tikiuosi rasite sau įkvėpimo.
