Pasyvaus namo statybos gairės | Geras būstas

Pasyvaus namo statybos gairės

Andrius Buska 6 min

Vis daugiau statytojų domisi sertifikuoto pastato statyba pagal pasyvaus namo standartą. Viena iš galimybių yra pasirinkti sertifikavimo kelią, sukurtą Vokietijos pasyvių namų instituto (PHI) Darmštate. Statant namą pagal tokį standartą reikia ne tik parengti atitinkamą projektinę dokumentaciją – bet ir kruopščiai vykdyti statybos darbus laikytis PHI rekomendacijų. Todėl šiame straipsnyje aptarsiu svarbiausius su tokio projekto įgyvendinimu susijusius klausimus!

Kas yra pasyvaus namo instituto standartas?

Energijos kainos kasmet vis didėja, o tai neabejotinai paskatina ne vieną statytoją pagalvoti apie pasyvaus namo statybą. Deja, Lietuvos įstatymų leidėjai neapibrėžė, kas yra pasyvus pastatas ir kokius kriterijus jis turi atitikti. Šiandien architektai ir projektuotojai Lietuvoje projektuodami energiškai efektyvius namus naudojasi pastatų energinio naudingumo skaičiavimo programa NRG-sert. Šios programos autorius Aplinkos ministerija. Remiantis šia skaičiuokle nustatomas pastato energinis naudingumas, parenkant projektinius sprendinius pastato konstrukcijoms, šilumos šaltiniams, inžinerinėms sistemoms ir apšiltinimo medžiagoms.

Tačiau yra ir kitas būdas pastatyti taupų, mažai energijos vartojantį ir „draugišką aplinkai“ pastatą, t.y. sertifikuotą pasyvųjį namą. Tam pasiekti yra būtina pastatą projektuoti ir statyti vadovaujantis Vokietijos pasyvaus namo instituto (PHI) projektavimo principais (gairėmis), o pastačius namą jo atitikimas pasyvaus namo standartui dar yra ir tikrinamas. Sertifikavimo metu tikrinamas pastato atitikimas pasyvaus namo kriterijams, tarp kurių vienas svarbiausių: kad šildymo poreikis pastatui būtų ne daugiau kaip 15 kWh / (m2 per metus) šilumos. Tokio mažo energijos suvartojimo pastate pasiekimas yra susijęs su būtinybe užtikrinti tinkamą pastato šiluminę apsaugą ir energiją taupančių įrengimo sprendimų pritaikymu. Todėl visos namo išorinės konstrukcijos turi būti labai gerai apšiltintos. Pamatai, kampai, sujungimai turi būti tinkamai suplanuoti, kad išvengti šalčio tiltelių. Atkreipiame dėmesį, jog pasyvaus namo vystymu ar projektavimu gali užsiimti asmenys susipažinę su energetiškai efektyvių namų principais, išlaikę Vokietijos pasyviųjų namų instituto mokymų egzaminą ir įrašyti į ekspertų sąrašą. Taip pat negalima pamiršti apie glaudų architekto, projektuotojo ir statybų rangovo bendradarbiavimą viso statybos proceso metu, nes tik tada bus reali galimybė pasiekti aukšto lygio pasyvų namą.

Taip pat skaitykite: „Žalieji“ pastatai – kas padaro pastatą tokiu?

Pasyvaus namo

Kokie yra pasyvaus namo statybos privalumai?

Namo suprojektuoto ir pastatyto pagal pasyvaus standarto metodiką eksploataciniai šildymo kaštai yra 3-5 kartus mažesni lyginant su A++ energinio naudingumo klasės namu (priklausomai nuo jo ploto). Tačiau atidžiau pažvelkime į visus jo pranašumus:
● Pasyvūs pastatai išsiskiria dideliu šiluminiu komfortu ir švariu oru namuose naudojant mechaninę ventiliaciją su šilumos atgavimu.
● Mažesnė priklausomybė nuo energijos kainų – galimybė pasiekti nulinės energijos standartą naudojant energijos akumuliaciją.
● Tokiame pastate nėra šilumos tiltelių.
● Didelė pastato šilumos akumuliacinė galia.
● Pasyvus namas – tai didesnę rinkos vertę turintis pastatas, kuris ir po 10-15 metų išliks inovatyvus ir modernus.
● Šiltinimui naudojant izoliacinius akmens vatos gaminius būsite tikri savybių nekintamumu, ilgaamžiškumu bei dideliu atsparumu ugniai.

Kaip suprojektuoti pastatą pagal pasyvų standartą?

Bene svarbiausias bet kurio sertifikuoto pasyvaus pastato (PHI) etapas yra tinkamo architektūrinio projekto įgyvendinimas.

Remiantis patvirtintomis projektavimo gairėmis yra rengiama architektūrinė ir statybinė dokumentacija bei techniniai sprendimai statybos leidimui gauti. Paskutiniame etape rengiamas statybos vykdymo projektas su konkrečiai išdirbtomis projektavimo detalėmis ir mazgais.

Grįžtant prie projektavimo – vienas iš esminių PHI pasyvaus namo atitikties kriterijų yra tinkamas pastato išdėstymas sklype ir orientavimas pasaulio krypčių atžvilgiu. Nors skamba banaliai, tinkama vieta leidžia maksimaliai sumažinti energijos sąnaudas šildymui (be papildomų investicijų). Šis požiūris vis labiau tampa vyraujantis projektuojant energiškai efektyvius pastatus.

Svarbu parinkti ir tinkamą namo statybos technologija, atitvarų šilumos izoliacijos storius, langų dydžius ir jų šilumines vertes bei namo įrenginius (rekuperatorius, šilumos siurblys). Pavyzdžiui, norint pasiekti išorinės sienos šilumos perdavimo koeficientą U = 0,10 W / (m² · K), šilumos izoliuojančio sluoksnio storis iš akmens vatos turi būti apie 30-35 cm.

Verta paminėti, kad visos patalpos, tinkamai apšiltintame pasyviame name, turi būti vėdinamos įrengiant mechaninę ventiliaciją su šilumos rekuperacija – tai užtikrina pakankamą tiekiamo ir šalinamo oro srautą į patalpas per vėdinimo ortakius. Renkantis vėdinimo ir šildymo įrenginį reikia žiūrėti, kad jis būtų įtrauktas į PHI sertifikuotų įrenginių sąrašą.

Be to, tokiuose pastatuose svarbus ir santykinės oro drėgmės lygis patalpose, nes kai drėgmė per žema (mažiau nei 30 %) – tai neigiamai veikia mūsų savijautą, o savo ruožtu per didelė drėgmė (virš 70 %) skatina pelėsio ir grybelių augimą. Todėl mechaninio vėdinimo sistemos paskirtis pasyviame pastate ne tik užtikrinti oro mainus, bet ir pastovaus, santykinio 40-60% oro drėgnumo palaikymas.

Taip pat skaitykite: Kaip apsaugoti planetą ir savo piniginę?

Pasyvaus namo

Pasyvus namas – ką verta žinoti prieš statant?

Prieš pradedant bet kokius statybos darbus, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pristatomų medžiagų atitikčiai projektinėje dokumentacijoje nurodytiems parametrams. Pavyzdžiui, šiltinimui naudojama akmens vata turi atitikti projekte numatytą storį ir šilumos laidumo koeficientą, pažymėtą simboliu lambda λ (kuo šis skaičius mažesnis, tuo medžiaga geriau izoliuoja šilumą). Kita problema – šiluminių tiltelių sumažinimas ar eliminavimas konstrukcijoje, pavyzdžiui jungiant sienas ir pamatus. Dėl šios priežasties, naudojant jau iš anksto paruoštus ar surenkamus elementus, siekiama sumažinti mechaninių jungčių skaičių. Tai savo ruožtu ne tik sutrumpina statybos laiką, bet ir sumažina šilumos tiltelių riziką.

Be tinkamos šilumos izoliacijos, svarbus ir pastato sandarumas. Norint išgauti aukštą pastatų sandarumą, statybos metu būtina naudoti pastato atitvaras sandarinančius elementus – juostas, mastikas, hermetikus. Ypač svarbu tinkamai ir kruopščiai atlikti langų ir durų montavimą bei angokraščių sandarinimą. Nereikia pamiršti ir elektros rozečių hermetizavimo. Karkasinės konstrukcijos pastatuose reikia sumontuoti vientisą garų izoliacinį sluoksnį iš tam skirtų ilgaamžių medžiagų, kad būti užtikrintas sandarumas. Nes dėl kiekvieno pažeidimo šiame sluoksnyje galima prarasti sandarumą. Todėl montavimo darbų etape, ypač įrengiant karšto ir šalto vandens bei kanalizacijos sistemas, būtina papildomai sandarinti šias vietas.

Karkasiniuose pastatuose visi elementai kertančias garo izoliacijos sluoksnį turi būti papildomai hermetizuojami. Mūriniuose pastatuose instaliacija klojama grioveliuose, kurie vėliau užpildomi tinku.

Pasyvus namas pasižymi šiomis savybėmis: gera šilumos izoliacija ir akumuliacija, sandarumu, kokybiškais langais, efektyvia vėdinimo sistema bei mažais kaštais šildymui.