Kaip apsaugoti planetą ir savo piniginę? | Geras būstas

Kaip apsaugoti planetą ir savo piniginę?

Edgaras Misiukas 5 min
Šiame straipsnyje sužinosite:

Kas bendro tarp sutaupytų pinigų ir aplinkos gelbėjimo?

Energijos kainų prognozės 2022 metams

Kokias galimybes atveria aukštas energinis naudingumas

Koks yra pastato energinis efektyvumas, kaip jį pagerinti ir kada gi pagaliau sumažės išlaidos namo šildymui ir elektrai?

Planuojama, kad šiemet elektra vėl brangs bent 9-10 proc., o dujos net apie 30 proc. (šaltinis: https://www.ignitis.lt/lt/vert-paskelbe-naujas-gamtiniu-duju-ir-visuomeninio-elektros-tiekimo-kainas-2022-metams). Taip pat tikimasi tolesnio iškastinio kuro: naftos ir dujų, o ir medienos, t.y. malkų brangimo. Kodėl brangsta energijos resursai? Čia galima paminėti daug įvairių veiksnių, tačiau viena iš svarbiausių, ko gero tai tarptautinė klimato politika, kurios tikslas – sustabdyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o visų pirma anglies dvideginio išmetimą į atmosferą. Visa tai daroma siekiant užkirsti kelią klimato šiltėjimui ir artėjančiai planetos katastrofai. Dėl naujų CO2 emisijos teisinių reguliavimų ir baudų už jos viršijimą pabrango iškastinis kuras ir iš jo gaminama energija, todėl svarbu paminėti, kad tokių šaltinių energija brangs ir ateityje. Taip siekiama mus, galutinius energijos vartotojus, didinti savo namų energijos naudojimo efektyvumą, tokiu būdu sumažinant šių žaliavų vartojimą bei su tuo susijusią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.

Taip pat skaitykite: Nuo pamatų iki stogo arba kaip sutaupyti statant namą

šilumos siurblys

Reikalavimai

Kas yra energijos naudingumo efektyvumas mūsų namuose? Paprasčiau tariant, jis parodo koks energijos kiekis yra sunaudojamas šildymui, karšto vandens ruošimui, vėsinimui, apšvietimui ir kitiems procesams konkrečiame pastate per metus. Todėl kuo didesnis efektyvumas, tuo mažiau reikia energijos, o ir namo eksploatacijos išlaidos mažesnės.

Nuo 2021 m. įsigalioję reikalavimai nustato, kad naujai suprojektuojami ir statomi pastatai būtų beveik nevartojantys energijos ar suvartojantys jos labai mažai. Kaip pavyzdys, 100 m2 ploto naujo gyvenamojo namo norminės šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti neturi viršyti 75 kWh/m2 per metus. O vienas iš efektyvumą apibūdinančių rodiklių yra atitvarų šilumos perdavimo koeficientas (U), kurio vertė sienoms U≤ 0,11 W/(m2K). Kuo U vertė mažesnė, tuo pastato atitvaros išleidžia mažiau šilumos žiemą, o vasarą pastatas taip neįkaista.

Taip pat skaitykite: Namo apšiltinimas turėtų prasidėti nuo stogo

Galimybių arsenalas

Tinkamas namo atitvarų apšiltinimas vis dar yra vienas efektyviausių būdų pagerinti namo energinį efektyvumą. Todėl tinkamai parinktos ir pakankamo storio izoliacijos iš akmens vatos sluoksnių įrengimo išlaidos šiandien, turėtų būti traktuojamos ne kaip išlaidos statybai, bet kaip atsiperkanti investicija. Panašiai yra ir su aukštesnio naudingumo savybėmis ir mažiau energijos vartojančiais buitiniais prietaisais ar apšvietimo lemputėmis.

Aišku, vien atitvarų šiltinimas pilnai neišspręs viso pastato energijos reikalų, bet ženkliai leidžia sumažinti šilumos nuostolius ir užtikrinti komfortiškas gyvenimo sąlygas. Egzistuoja daug papildomų ir skirtingų priemonių galinčių papildyti priemonių arsenalą, kurių įdiegimas leis apsaugoti savo piniginę ir planetą. Verta pradėti nuo energinio audito, kuris pasakys, kaip energija naudojama mūsų namuose ir ar nesusidarę šilumos tilteliai, per kuriuos išeina šiluma ir pinigai.

Taip pat skaitykite: Namo šiltinimas – ką turite žinoti prieš perkant namą?

Santykinai pigus ir ženkliai energiją taupantis yra šildymo šaltinio ir visos sistemos valdymo automatizavimas, nesvarbu, ar naudojant termostatus, valdančius tiekimo vožtuvus, ar – brangesnis, bet daugiau galimybių suteikiantis sprendimas – naudojant išmaniojo namo valdymo sistemą. Šios priemonės leidžia optimizuoti patalpų temperatūrą ir sumažinti sunaudojamos energijos kiekį, kai nesame namuose arba tuo metu, kai patalpa neeksploatuojama. Tokiu būdu galime sumažinti 30-40 proc. sunaudojamo energijos kiekio namo šildymui, nesumažinant gyventojų šiluminio komforto. Šilumos nuostolius vėdinimui ženkliai sumažins ir rekuperacija, kurios įsirengimą ir montavimą geriausia apgalvoti namo statybos etape, nes vėliau jos įrengimas gali būti sudėtingas ar neįmanomas. Taip pat gera idėja įrengti saulės elektrinę ar kolektorius karštam vandeniui pašildyti.

Žinoma didelę reikšmę turi ir šilumos šaltinio pasirinkimas. Galime pasirinkti iš daugelio įrenginio tipų, iš kurių vienas efektyviausių pagal namo energinį naudingumą atrodo šilumos siurblio derinys su fotovoltine saulės elektrine. Tinkamai parinkti siurblio galingumai atsižvelgiant į pastato šiluminius parametrus gali užtikrinti funkcionavimą beveik visiškai be taršos. Problema ta, kad šis sprendimas šiuo metu yra vienas brangiausių.

šilumos siurblys

Taip pat skaitykite: „Žalieji“ pastatai – kas padaro pastatą tokiu?

Aukšti statymai

Galvojant apie tokių sprendimų kaštus, verta atkreipti dėmesį į tam tikrą svarbų finansinį mūsų būsto efektyvumo didinimo aspektą. Kaip jau minėta, dėl to dabar patiriamos išlaidos iš tikrųjų yra investicijos ir todėl turi konkretų atsipirkimo laikotarpį. Tačiau, jeigu paskaičiuojame ir pamatome, kad fotovoltinės saulės elektrinės mums atsipirks po dešimties metų, tai sąskaitose atsižvelgiame į esamas energijos kainas, kurias jų dėka sutaupysime. Aišku sunku skaičiuoti ir nustatyti atsiperkamumo laiką, nes tai lemia daug faktorių. Pavyzdžiui, kad ir dėl fotovoltinių saulės elektrinių sugeneruojamos elektros kiekių prognozavimo – tai padaryti sunku nes negalime žinoti konkrečios metinės saulės spinduliuotės ar elektrinės efektyvumo pokyčių jos eksploatacijos ir senėjimo laikotarpiu. Panašios yra ir visos kitos mūsų modernizavimo išlaidos.

Vis tik viena aišku, kad jau šiandien turime investuoti į namų energijos vartojimo efektyvumą diegiant vienokias ar kitokias priemones. Bet kuriuo atveju jos atsipirks greičiau, nei galime įvertinti šiandien, nes energijos rinkoje prognozuojamas ir tolimesnis energijos kainų augimas. Būtina susimąstyti, kad verta ne tik saugoti savo piniginę, bet ir pasaulį, kuriame gyvename mes ir mūsų vaikai. Kad ir kaip skambiai tai nuskambėtų, mūsų aplinkai, planetai ir egzistencijai iškilo realus pavojus išlikti.