Nerenovuoti būstai – grėsmė gyventojams ir klimatui

Socialinė ir klimato problema 

Energetinis nepriteklius – tai daugialypė problema, su kuria susiduria daug Klaipėdos ir Lietuvos gyventojų. Lietuvos Energetikos Institutas (LEI) apibrėžia šią sampratą kaip asmenų negalėjimą pakankamai šildyti savo būsto ir naudotis kitomis energijos paslaugomis; taip pat žmonės yra energetiniame nepritekliuje, jei būsto šildymo ar kitų energijos paslaugų vartojimas sukelia neproporcingą finansinę naštą. 

Gyventojai gali atsidurti šioje situacijoje dėl skirtingų priežasčių, žemos ar neadekvačios pajamos – tik viena iš jų. Remiantis LEI, kiti veiksniai gali būti žemas energijos vartojimo efektyvumas bei aukštos išlaidos energijai. Taigi, žmonės apsistoję šilumai pralaidžiuose, nerenovuotuose namuose gyvena energetiniame nepritekliuje. 

Nerenovuoti būstai žalingi ne tik juose gyvenantiems asmenims, bet ir klimatui. Senos statybos privatūs namai, kurių gausu įvairiuose Klaipėdos rajonuose neretai vis dar šildomi pečiumi. Siekdami sutaupyti lėšų, gyventojai degina ne tik malkas, bet ir antrines žaliavas, kurios teršia miestiečių kvėpuojamą orą. 

Senos statybos nerenovuotuose daugiabučiuose gyvenantys žmonės žiemomis negali reguliuotis šildymo. Tad jei butas per daug įkaista, tenka šilumą išleisti pro langą ir vis tiek mokėti aukštas šildymo sąskaitas. Projekto „Šiltnamis“ kalbinti klaipėdiečiai dalinosi istorijomis ir apie kitas nerenovuotų sovietinių daugiabučių problemas. Pavyzdžiui, gyventojai nesijaučia saugūs savo namuose dėl pasenusios balkonų infrastruktūros, prastos elektros izoliacijos. Taip pat butuose kaupiasi drėgmė, pelėsis. 

„Europos Žemės Draugų“ (Friends of the Earth Europe) klimato teisingumo ir energetikos kampanijos atstovė Martha Meyers dalinosi, kad netvarūs būstai – tai vieta, kur iššvaistoma daugiausiai energijos. Kampanijos duomenimis, 70 proc. pastatų Europoje švaisto energiją. Apskritai žemyne 40 proc. visos suvartojamos energijos sunaudojama namuose, tad toks aukštas energetiškai netvarių pastatų skaičius kelia problemų tiek visuomenei, tiek planetai. 

„Klimato ir energetikos problemos yra tampriai susijusios. Vertinant šią problemą iš teisingumo perspektyvos tampa aišku, kad energetinis nepriteklius labiausiai paveikia pažeidžiamiausias visuomenės grupes. Todėl svarbu pripažinti, kad tai yra ne asmeninė, o struktūrinė problema“. – dalinosi M.Meyers. 

„Engager“ projekto prieš energetinį nepriteklių Europoje teigimu, ši problema dar labiau išaugo dėl Covid–19 pandemijos. Žmonės praleidžia dar daugiau laiko namuose ir dėl to vartoja daugiau energijos. Kadangi didelė gyventojų dalis per pastaruosius kelerius metus prarado pajamas ar jų dalį, ši finansinė našta jiems dabar dar sunkesnė.

Sprendimo būdas – renovacijos 

Kadangi energetinis nepriteklius – struktūrinė problema, ji reikalauja sisteminių sprendimų. Energetiškai netvarių pastatų renovacija – plačiausiai pripažįstamas sprendimas. Renovuotuose namuose energija vartojama efektyviau, pastatai tampa saugesni jų gyventojams, finansinė našta sumažėja. 

Tam, kad sumažintume klimato kaitos keliamą riziką, svarbu, kad energijos vartojimas sumažėtų, o energijos gamyboje anglį ir kitas taršias medžiagas pakeistų atsinaujinantys šaltiniai. 

Dalis Klaipėdos pastatų jau renovuoti, kiti dar laukia savo eilės. Besidomintiems renovacijos mastais Klaipėdoje, prieinamas šis žemėlapis: https://map.betalt.lt/map. 

Tačiau tam, kad renovacija išspręstų socialines ir aplinkosaugines energijos problemas, ji turi būti pasiekiama visoms visuomenės grupėms ir atliekama kokybiškai. 

Projekto “Šiltnamis” komandos kalbinti daugiabučių gyventojai dalinosi, kad kartais sunku pasitikėti renovaciją vykdančiomis įmonėmis. Taip pat renovacijos kainuoja, o ne visi gyventojai gali sau leisti tokią investiciją. Nors valstybė teikia ribotą finansinę paramą, informacijos sklaida šiuo klausimu nėra plati, dėl to kai kurie gyventojai renkasi gyventi nesaugiuose būstuose ir sutaupyti lėšų rizikuodami savo gerove. 

Privačiuose namuose gyvenantys klaipėdiečiai irgi ne visada gali sau leisti pereiti prie švaresnių energijos šaltinių. Saulės baterijų ir vėjo jėgainių gaminama energija pigesnė ir švaresnė, tačiau didelei gyventojų daliai jėgainių įrengimas vis dar per brangus, net ir su kompensacija. 

Europinės kampanijos prieš energetinį nepriteklių atstovė Martha Meyers tikino, kad plačiai prieinama ir kokybiška pastatų renovacija išspręstų kelias problemas vienu metu. 

“Visų prima, pastatų renovacija pakelia gyvenimo kokybę. Žmonės jaučiasi saugiau ir gyvena sveikiau namuose be drėgmės ir pelėsio. Tai turi privalumų fizinei ir psichinei gyventojų sveikatai. Antra, renovacija naudinga aplinkosaugai, nes taip iššvaistoma mažiau energijos. Galiausiai, atsakingos renovacijos programos sukuria naujas darbo vietas. Jei renovacijos būtų organizuojamos ir vykdomos lokaliai, daugiau žmonių turėtų galimybę būti apmokomi ir įsidarbinti šiame sektoriuje”, – dalinosi M.Meyers. 

Yra kur tobulėti 

Nors Klaipėdoje vykdomos renovacijos vis dar nėra visiems prieinamos, o energetinio nepritekliaus terminas nėra plačiai atpažįstamas, susidomėjimas šia tema visuomenėje didėja. Klaipėdos Bendruomenių Asociacija (KBA), Paupių bendruomenė ir „Šiltnamio“ iniciatyva bendrauja su miesto gyventojais energetinio nepritekliaus klausimais, skleidžia informaciją susitikimuose. 

Bendruomenių susitelkimas šios problemos akivaizdoje gali sukelti teigiamų pokyčių. 

„Yra įvairių sėkmės pavyzdžių iš kitų Europos šalių, kur žmonės susitelkė į bendruomenes ir pasiekė reikšmingų pergalių. Protestuojantys Jungtinės Karalystės gyventojai pasiekė įstatymo pakaitų, o Škotijoje gydytojai dabar gali „išrašyti“ renovaciją, jei yra įrodymų, kad paciento sveikata pablogėjusi dėl pastato kaltės“, – apie sėkmingus gyventojų susitelkimo pavyzdžius pasakojo Martha Meyers. 

Didžiausia problema renovacijų programose šiandien – pinigai. Tam, kad saugus būstas būtų prieinamas visiems, gyventojams renovacija turi būti nemokama. Dėl šios priežasties būtina, kad pinigų kokybiškai pastatų renovacijai būtų skiriama tiek valstybiniame, tiek europiniame lygmenyse. 

Taip pat pašnekovė dalinosi, kad svarbu techninė pagalba, paremta sėkmingos praktikos pavyzdžiais. Galiausiai, norint lokalizuoti renovacijos organizavimą ir vykdymą, reikia pakankamai apmokytų žmonių. Tokiu būdu renovacijos programos galėtų būti vykdomos kokybiškai ir tvariai.