Oro kokybė mūsų namuose nuolat keičiasi. Šildymo sezono metu kovojama su sausu oru, dirginančiu kvėpavimo takus, sukeliančiu galvos skausmą, alerginių reakcijų paūmėjimą ar miego sutrikimus. Ne šildymo sezono metu daugelis namų susiduria su drėgmės pertekliumi, dėl kurio atsiranda sveikatai pavojingi grybelis ir pelėsis.
Atsiradimo priežasčių – daugybė
Namuose atsiradęs grybelis ar pelėsis nustebina nemaloniai. Juos galima rasti dviejų sienų sąlyčio taške, tarp sienos ir lubų, kampuose, prie langų ar grindų, o to priežastys gali būti įvairios. Dažniausios jų atsiradimo priežastys – nesandarus stogas, nepakankama šiluminė išorės sienų ir stogo izoliacija, netinkamas pamatų ir rūsio įrengimas, trūkęs arba nesandarus vamzdis sienoje, užsikimšę latakai.
Svarbiausia prevencijai – tinkamas apšiltinimas
Kad pavyktų išvengti nekviestų svečių, itin svarbu atkreipti dėmesį į apšiltinimą sienoms leidžiančia „kvėpuoti“ akmens vata, pagaminta iš natūralių žaliavų. Ji pagerins patalpų mikroklimatą, garantuos stabilią temperatūrą bei padės apsisaugoti ir pelėsio, ir grybelio.
Palaikyti tinkamą temperatūrą padeda ir vadinamųjų šalčio tiltų – vietų, kuriose apšiltinimas blogai įrengtas, pašalinimas. Šalčio tiltai ne tik lemia šilumos praradimą, bet ir gali tapti tiesiogine sienų permirkimo ir drėgmės atsiradimo priežastimi, o tai gali sutrikdyti teisingą šilumos cirkuliaciją pastate.
Reikia nepamiršti vėdinimo
Langai turi būti sandarūs ir saugoti nuo šalčio, bet dėl netinkamų įpročių atsiranda vadinamasis termoso efektas. Taigi, būtina kasdien po kelias valandas patalpas vėdinti mikroventiliacijos būdu, o jei langai tokios funkcijos neturi, būtina namus reguliariai vėdinti įprastu būdu.
Be to, daug kur ventiliacinės angos yra užklijuojamos, „kad nepūstų vėjas“. Tai ne tik pažeidžia paprasčiausias saugos taisykles, bet ir skatina pelėsio atsiradimą vonioje arba virtuvėje.
Kiti paprasti būdai kovoti su drėgme
Ir patys namo gyventojai dažnai prisideda prie drėgmės atsiradimo namuose. Tai jei jau išvardinti patarimai nepadeda apsisaugoti nuo drėgmės, specialistai siūlo išmėginti ir daugiau priemonių. Gaminant maistą siūloma visada įjungti gartraukį bei gaminti valgį uždengtuose induose. Taip pat, jei skalbiniai džiovinami vonioje, reikėtų praverti jos duris, kad ten nesikauptų drėgmė. Be to, patariama auginti drėgmę iš oro sugeriančius augalus – paparčius, vėzdūnes ar gebenes.
Kaip apsisaugoti nuo sauso oro šildymo sezono metu?
Problemas sukelia ne tik drėgmė, bet ir šildymo sezono metu didėjantis viršutinių kvėpavimo takų infekcijų skaičius. Šiuo metu žmonės paprastai yra linkę pernelyg stipriai šildyti patalpas, o tai mažina organizmo atsparumą. Geriausia, kad patalpų temperatūra būtų 19–22 laipsniai pagal Celsijų, o jei ji aukštesnė, tuomet išsausėja oras, o tai neigiamai veikia mūsų organizmą.
Kad to pavyktų išvengti, reikia pasirūpinti tinkamomis sąlygomis. Vienas iš paprasčiausių būdų – indelių-drėkintuvų ar drėgnų rankšluosčių pakabinimas ant radiatoriaus. Deja, tokiu būdu sunku užtikrinti tinkamą oro drėgmę patalpoje, o dėl ant sienų besikaupiančios drėgmės gali atsirasti pavojingas pelėsis. Labiau čia tiktų oro drėkintuvas, geriausia su integruotu drėgmės lygio matuokliu.