Tvarumo sąvoka: žalieji miestai ir pastatai

Edgaras Misiukas 4 min
Šiame straipsnyje sužinosite:

Žaliųjų pastatų efektyvumas

Koks yra pastatų poveikis aplinkai?

Kaip užtikrinti sveiką aplinką?

Pradėkime nuo to, jog įprastomis sąlygomis miestai visame pasaulyje auga ir vystosi nuolatos. Tačiau reikia vertinti tvarų vystymąsį kaip teigiamą galimybę ateičiai.

Su naujomis galimybėmis ateina ir nauji iššūkiai. Miestų vystymasis sprendžia tokias problemas kaip nedarbas, skurdas, atliekų rūšiavimas bei tuo pačiu metu turi didžiulį potencialą spręsti didžiausias šiuolaikinio pasaulio problemas: oro užterštumas, globalinis atšilimas ir pan. Kaip žinia, žali plotai, į kuriuos kreipiama vis daugiau dėmesio, užtikrina mums deguonį. Tačiau ar žinojote, jog net 90% viso paros laiko praleidžiame pastatuose? Tai parodo, jog turime skirti kur kas daugiau dėmesio pastatų ir vidaus mikroklimato kokybei gerinti.

„Žali namai” – užtikrintai sveikas miestas?

Kas daro gyvenamuosius pastatus „draugiškus aplinkai“ ir ką reikėtų atsiminti norint susikurti „žalią namą”, tuo pačiu kuriant ir „žalią miestą”? Šiandien miestų ekologiškumas neapsiriboja vien tik juose esančių žaliųjų plotų kiekiu. Tai turi apimti ir tvarios statybos principus. Visų pirma, tokie sprendimai, turi būti gerinantys gyvenimo kokybę, mažinantys pastatų priežiūros kaštus ir mažinantys neigiamą poveikį natūraliai aplinkai per visą savo gyvavimo ciklą (statybą, naudojimą ir griovimą). Tiesa, turėtume suprasti, kad „žalias namas” nėra tik santaupos plačiąja prasme. Visų pirma, tai turėtų apimti komfortą ir patogumą, saugumą, kuris vis didėja visuomenės vertybių skalėje ir poilsio galimybes.

Tvarios medžiagos ir sveika statyba

Jau nuo pat pradžių, t.y. pirminio etapo turėtumėte pradėti galvoti apie tai, kaip sukurti tvarius namus. Tiksliai įvardinkite savo lūkesčius ir rūpestingai rinkitės medžiagas iš kurių bus statomas pastatas. Verta atkreipti dėmesį į pastato patvarumą, medžiagų naudojamų statyboje natūralumą ir tinkamumą tiek panaudojimui, tiek perdirbimui. Būtų dar geriau, jei naudojamos medžiagos turėtų ir gretimų teigiamų savybių, kurios ateityje pasitarnaus gyventojų komfortui ar pastato eksploatacijai. Kaip pavyzdį galime pateikti akmens vatą, kuriai be efektyvių šilumos izoliavimo rodiklių, būdinga aukšta garso izoliacija ir nedegumas. Akmens vata yra gaminama iš natūralių ir labiausiai pasaulyje paplitusių mineralų – uolienų. Akmens žaliavos suteikia gaminiui tvirtybę. Ne gana to, labai svarbiu, antrinio panaudojimo požiūriu – akmens vatos gaminius galima perdirbti ir gaminti naujus produktus nepabloginant jų parametrų.

Sumažinti energijos poreikį

Remiantis Lietuvos statybos įstatymu, nuo 2021 m. visi naujai statomi pastatai turi atitikti A++ energinio efektyvumo klasę. Tai reiškia ypač mažus energijos suvartojimo standartus. Gyvenamųjų namų energijos vartojimo efektyvumą galima padidinti įvairiais būdais. Svarbiausias žingsnis yra sumažinti šilumos nuostolius per išorines pastato atitvaras. Sutaupyti galima tinkamai šiltinant sienas, grindis ir stogą, įrengiant reikalavimus atitinkančius langus ir duris, taip pat pasirenkant ir tinkamai įrengiant pastato šildymo sistemą. Norint užtikrinti kuo mažesnius energijos nuostolius reikėtų vengti sudėtingų pastato formų ar per daug langų iš šiaurinės pusės. Efektyviausia namo forma yra apvali, cilindro ar kupolo. Tokios formos užtikrina maksimalias energijos sutaupymo galimybes. Galima įsivertinti ir atsinaujinančių energijos šaltinių įsirengimą ir atsiperkamumą.

Ateities miestuose atsinaujinanti energija yra prioritetas. Tinkamai naudojant atsinaujinančią energiją, pastatai gali užtikrinti ne tik aukštą energijos vartojimo efektyvumą, bet ir visišką autonomiją. Saulės energija, fotovoltinės sistemos, geoterminė energija šiandien padeda šildyti namą ar ruošti karštą vandenį. Mechaninės rekuperacinės sistemos, pakartotinai naudojant gražinamą šilumą, padeda sumažinti energijos sąnaudas susijusias su vėdinimo ir oro pašildymu žiemą. Lietaus vandens saugojimas ir naudojimas taip pat tampa nauju standartu, ypač populiariai naudojant sausuoju laikotarpiu.

Žalia nėra nauja

O kaip seni pastatai, kurie vis dar egzistuoja? Verta paminėti, kad tvari statyba nėra susijusi tik su naujai statomais pastatais. Antrinės rinkos pastatai taip pat turi potencialo. Ir šiandien įvairiais būdais juos atnaujinant galime pasiekti, kad jie būtų kuo ekologiškesni ir draugiškesni gyventojams bei aplinkai. Tinkamai apšiltinus galime ne tik sumažinti senų pastatų šildymo poreikį, bet ir sumažinti jų išmetamos taršos kiekį, nuo kurio didmiesčiuose plinta smogo efektas. Pastato atnaujinimas šiltinant yra gera įžanga į ekologiškesnių ir ekonomiškesnių šilumos šaltinių, tokių kaip saulės elektrinės naudojimą. Ateities miestuose seni pastatai nebėra griaunami, o vietoj to jie yra modernizuojami. Yra nemažai dar neatrastų galimybių, kurias verta tyrinėti ir pratęsti esamų pastatų gyvavimo ciklą.