Kokius pokyčius Covid-19 pandemija sukėlė energijos sektoriuje ir ką tai reiškia vidutiniam namų ūkiui? Ar galima nuo to apsisaugoti? Tam tikru mastu – taip.
Kuomet 2020 m. prasidėjo Covid-19 sukelta krizė, niekas iš mūsų negalėjo numatyti, kokią sumaištį ji sukels ateinančiais metais. Dauguma vyriausybių, sveikatos organizacijų, įmonių ar šeimų neįsivaizdavo, kokios rimtos gali būti pasekmės, įskaitant ir energetinę. Dabar, praėjus daugiau nei metams nuo pandemijos protrūkio, turime daug aiškesnį socialinio ir ekonominio Covid-19 krizės poveikio vaizdą.
Ilgą laiką pagrindinis kovos su pandemija būdas buvo nurodymai likti namuose ir jei įmanoma, prašymas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Viena vertus, šios rekomendacijos akivaizdžiai padėjo sulėtinti viruso plitimą, tačiau, kita vertus, jos pakeitė energijos vartojimo ir CO2 emisijos balansą, kai šis iš biurų pastatų ir kitų komercinių patalpų persikėlė ant gyvenamųjų namų.
Nuotolinis darbas – daugiau laiko, bet ir daugiau sąskaitų
Covid-19 laikų ženklas yra darbas iš namų. Priklausomai nuo šalies ar namo dydžio, namų ūkio energijos suvartojimas per parą padidėjo 7-23%. Daugumoje pasaulio šalių dėl patalpų šildymo šis poreikis yra didesnis žiemą nei vasarą. Tam įtakos turi ir IT įrangos bei įrenginių efektyvumas, tačiau nepaisant to, nuotolinis darbas dažniausiai reiškia didesnes sąskaitas už energiją.
Už energiją kaip už auksą
Taigi, sklandžiai pereiname prie kitos srities, kurioje pandemija paliko stiprų pėdsaką, tai yra energijos sektorius. Pradinis ekonomikos sulėtėjimas, kurį nulėmė vienas po kito einantys šalių užsidarymai, lėmė elektros paklausos ir jos kainų mažėjimą. 2020 metų vasarį elektros kaina biržoje už kilovatvalandę net mažėjo, o vėliau ir stabilizavosi.
„Grįžtant į realybę”, 2021 metų rugsėjo mėnesio savaitinė elektros megavatvalandės kaina pasiekė dešimt metų nematytas aukštumas. Dėl pramonės poreikio, rugsėjo mėnesio elektros kaina Lietuvos biržoje pasiekė 123,96 Eur/MWh, kuomet 2020 metais tuo pačiu laikotarpiu ši kaina siekė 39,50 Eur/MWh. Taigi elektros kainos Lietuvoje per metus išaugo kone trigubai.
Žinoma, tokia situacija paliečia ne tik mūsų šalį, bet ir visą Europą. Nors, turime pripažinti, jog menka paguoda jeigu „kaimynas“ mokės daugiau nei mes.
Situacija yra labai rimta ir vis dažnėjanti, kadangi labiausiai nuo šio fenomeno nukenčia lengviausiai pažeidžiamos socialinės grupės: šeimos priemiesčiuose ir kaimuose, vyresni ir vieniši nuosavų namų savininkai. Tačiau labai svarbu paminėti, jog to priežastys yra ne tik mažos namų ūkio pajamos ir didelės energijos kainos, bet ir mažas pastato energinis efektyvumas.
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti darbo kėdę?
Investicija į švarų orą? Grynas pelnas!
Vyriausybė ėmėsi žingsnių leidžiant namų ūkiams paskirstyti apmokėjimą už energiją per ištisus metus paliekant ne didesnę nei praėjusių metų energijos išlaidų momentinę sąskaitą. Tačiau situacija po pandemijos reikalauja ne tik momentinių ir vienkartinių sprendimų, bet ir ilgalaikių strategijų. Ir čia tvari statyba gali atlikti pagrindinį vaidmenį.
Anot Tarptautinės Finansų Korporacijos (International Finance Corporation (IFC)), žalieji pastatai yra viena įdomiausių investavimo galimybių per ateinantį dešimtmetį. Iki 2030 m. jie turėtų pasiekti 24,7 trilijonų JAV dolerių bendrą pasaulinę vertę.
Tačiau tvari statyba yra patraukli alternatyva ne tik finansinio pelno siekiantiems investuotojams, bet ir žmonėms, kurie namą mažiau traktuoja kaip investiciją, o labiau kaip saugų prieglobstį, ramybę ir stabilumą garantuojančią vietą.
Keletas privalumų kuriuos tvarūs namai gali suteikti gyventojų gyvenimui:
– sumažėję eksploataciniai kaštai dėl mažesnio energijos suvartojimo ir priežiūros;
– aukštesnis gyvenimo komfortas ir pasitenkinimas;
– lėtesnis turto nuvertėjimas;
– mažesnė priklausomybė nuo energijos kainų pokyčių.
Daugiau vatos, mažiau anglies dvideginio
Taip pat, su tvaria statyba susijęs aspektas yra dekarbonizacija. Į klausimą, kaip statybų sektoriuje naudojamos technologijos gali sumažinti anglies dvideginio išmetimą, atsako Tarptautinės energetikos agentūra (International Energy Agency (IEA)). Anot IEA statybų sektoriaus tikslas sumažinti tiesioginę emisiją 50 procentų ir netiesioginę 60 procentų iki 2030 metų. Tai vienintelis būdas norint pasiekti nulinę emisiją iki 2050 metų.
Vienas iš šiame dokumente rekomenduojamų veiksmų yra naujų sprendimų, sistemų ir medžiagų, mažinančių anglies dvideginio išmetimą per visą pastato gyvavimo ciklą, įgyvendinimas. Pavyzdžiui, ROCKWOOL akmens vata, kurią geriausiai iliustruoja šis palyginimas: 2019 metais parduota ir į pastatą įmontuota šilumos izoliacija per visą savo eksploatavimo laikotarpį sutaupys 100 kartų daugiau energijos nei buvo panaudota jos gamybos metu.
Tinkamas šilumą izoliuojančių medžiagų pasirinkimas bei efektyvus energijos naudojimas gali užtikrinti energetinę ramybę sau ir geresnes gyvenimo sąlygas ateities kartoms. Namo šiltinimui panaudoti efektyvūs šiltinimo sprendimai leis atsiriboti ne tik nuo šalčio, karščio ar triukšmo, bet ir nuo energetikos rinkos užgaidų. Ir tai leis mums tikrai patogiai dirbti nuotoliniu būdu – nepriklausomai nuo sezono.