Garo izoliacija – kas tai ir kam ji reikalinga? Kam reikalinga garo izoliacinė plėvelė?

Andrius Buska 8 min
Šiame straipsnyje sužinosite:

Kam reikalinga garo izoliacinė plėvelė?

Į ką atkreipti dėmesį renkantis garo izoliacinę plėvelę?

Kaip teisingai sumontuoti garo izoliacinę plėvelę?

Kokių kritinių klaidų reikia išvengti motuojant garo izoliacinę plėvelę?

Mineralinė vata yra viena iš rinkoje esančių ir plačiai naudojamų šilumą izoliuojančių medžiagų pasižyminti dideliu šilumos izoliacijos efektyvumu, elastingumu ir lengvu montavimu bei nepakeičiamu atsparumu ugniai. Šios rūšies termoizoliacinės medžiagos naudojamos visų tipų atitvarinių konstrukcijų, tokių kaip išorės sienos, stogas, palėpė ir pan. šiltinimui įvairios paskirties pastatuose. Išorinės atitvaros turi būti projektuojamos taip, kad kiekvieno vidinio jos sluoksnio garinė varža būtų didesnė už kiekvieno paskesnio (esančio išorės kryptimi) sluoksnio garinę varžą. O jei taip nėra, tuomet vidinėje atitvaros pusėje įrengiamas barjeras sulaikantis garų judėjimą iš vidaus į išorę. Tas barjeras vadinamas garų izoliaciniu sluoksniu skirtas apriboti vandens garų srauto, kuris kartu su šiluma, vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį juda iš namo vidaus į išorę, patekimą į atitvarą. Kviečiu perskaityti straipsnį, kuriame apžvelgsiu apie garo izoliacinę plėvelę plačiau.

Garo izoliacija

Visų šilumą izoliuojančių medžiagų termoizoliacinės savybės prastėja dėl vandens poveikio joms sudrėkus. Todėl išorinėms atitvaroms šiltinti naudojant mineralinę vatą turime atsiminti, jog ji labai laidį vandens garams. Jos garų varžos faktorius yra 1 (t. y. garinė varža yra tokia pat kaip ir nejudančio oro sluoksnio, tai reiškia, kad mineralinė vata nesudaro jokio barjero garams ir juos lengvai praleidžia, o praėję garai gali greitai kondensuotis ant besiribojančių šaltų paviršių. Konstrukcijoje mineralinė vata visą laiką turi išlikti sausa – nes tada jos šilumos izoliacinės savybės efektyviausios. Kadangi mineralinę vatą neigiamai veikia:

  • iš išorės: atmosferos krituliai: lietaus vanduo ir sniegas prasiskverbiantys pro stogo dangą nuotėkius arba kondensatas besiformuojantis stogo konstrukcijoje;
  • iš vidaus: patalpose esanti drėgmė, kuri vandens garų pavidalu kondensuojasi konstrukcijose ant šaltų paviršių.

Norėdami apsaugoti konstrukcijose esančią mineralinę vatą nuo kondensato atsiradimo ir užtikrinti jos šilumos izoliacines savybes – naudojama garo izoliacija. Nes dėl garo užtvaros sumažėja rizika, jog šaltomis dienomis mineralinėje vatoje susikaupęs drėgmės laipsnis bus toks didelis, kad sumažins atitvaros šiluminę varžą, taip padidinant šildymo kaštus. Garo izoliacija montuojama atitvarose tarp šildomų ir nešildomų patalpų (erdvių) ir visada iš vidinės (šiltosios) šiltinimo sluoksnio pusės. Dažniausiai tai yra karkasinės konstrukcijos su mineraline vata šiltinimo sluoksniu – tai šlaitiniai stogai, karkasinės sienos, medinės perdangos ir pan. 

Taipogi rekomenduojama naudoti garų izoliacinį sluoksnį gelžbetoninėse denginių konstrukcijose, pvz. virš šildomų patalpų, kuomet įrengiame plokščią stogą. Kaip ir nusako pats pavadinimas, garo izoliacinis sluoksnis turi būti sandarus, neleidžiantis garams patekti į stogo konstrukciją iš patalpų vidaus. Verta paminėti, kad plokščio stogo atveju šilumos izoliacija turi būti užsandarinama iš abiejų pusių, iš vidinės – garo izoliacine plėvele iš išorinės bitumine prilydoma stogo membrana, taip sukuriant pilną apsaugą nuo vandens ar drėgmės. Jei kartais statybos metu drėgmė patenka į mineralinę vatą, tai nėra problema, nes tinkamai sumontuotame stoge drėgmė išgaruoja savaime vos per porą saulėtų dienų, o šilumos izoliacija išlaiko savo gerąsias savybes.

Prisiminkite:

Net geriausia izoliacinė medžiaga tinkamai neatliks savo funkcijų, jei nebus apsaugota nuo vandens ar drėgmės patekimo.

Garo izoliacija kas tai ir kam ji reikalinga?

Garo izoliacinės medžiagos – į kokius parametrus turėtume atkreipti dėmesį?

Statybinių medžiagų rinkoje galima rasti didelį įvairių garo izoliacinių plėvelių pasirinkimą, kurių išskirtinis ir svarbiausias parametras yra pralaidumas vandens garams, etiketėje nurodomas Sd verte. Ši vertė parodo vandens garų varžai lygiaverčio oro sluoksnio storį, kuris matuojamas metrais. Akivaizdu, jog kuo mažesnė ši vertė, tuo mažesnė ir varža. Ir žinoma atvirkščiai. Pavyzdžiui – pralaidumo vandens garams vertei esant Sd = 60 m, tai reiškia, kad medžiagoje vandens garų judėjimas yra 60 kartų lėtesnis lyginant su 1 m nejudančio oro sluoksniu. Pati Sd vertė nepriklauso nuo tokių veiksnių kaip temperatūra, atmosferos slėgis ar oro drėgmė. Tai reiškia, kad tam tikrai medžiagai nustatytas pralaidumas vandens garams yra pastovus ir jo pagrindu galima tiksliai nustatyti konkretaus gaminio garų pralaidumą. Sd yra apskaičiuojama sluoksnio storį padauginant iš medžiagos vandens garų varžos faktoriaus.

Priklausomai nuo naudojamų medžiagų rūšies ir struktūros garų izoliacinių plėvelių Sd koeficiento vertės gali būti nuo kelių šimtų, dešimčių ar kelių metrų. Populiariausia ir dažniausiai yra naudojama polietileno plėvelė. Plėvelė gali būti įvairių storių nuo 0,15 iki 0,25 mm storio, tačiau pagrinde naudojama 0,2 mm plėvelė ir jos Sd = 80. 

Įdomu tai, kad plėvelės, turinčios kad net ir ploną aliuminio folijos suoksnį pasižymi žymiai didesniu pralaidumo vandens garams koeficientu. Pavyzdžiui, plėvelės su 0,05 mm storio aliuminio folijos sluoksniu Sd = 1500 m. Tai reiškia, kad plėvelė sukurią barjerą garų judėjimui, tokį kaip ir 1500 m storio oro sluoksnis. Dažnai tokio tipo aliuminizuotos plėvelės būna sutvirtinamos armuotais siūlais. Dar vienas papildomas aliuminizuotų plėvelių privalumas – blizgus paviršius suformuojantis tam tikrą ekraną, kuris atspindi šilumos srautą iš vidaus gražindamas jį atgal. Šios plėvelės pranašumas yra tai, kad padidėja šildymo izoliacijos efektyvumas dėl papildomo atspindėjimo, kas lemia ir mažesnį šilumos energijos suvartojimą. 

Tai verta žinoti:

Visos garų izoliacinės plėvelės parduodamos ritiniais, kurių plotis svyruoja nuo 1 ik 2 m, o ilgis – 50-100 m. Dažnai plėvelių gamintojai siūlo ir įvairius priedus skirtus plėvelei suklijuoti ar sandarinti: vienpusė ar dvipusė juosta, mastika, hermetikai.

garo izoliacinė plėvelė
Garo izoliacinė plėvelė

Garų izoliacija – kokių klaidų nedaryti?

Garų izoliacijos sluoksnis visuomet įrengiamas iš šiltosios (vidinės) šilumą izoliuojančios medžiagos pusės, bet jokių būdu negalima garams nelaidų sluoksnį įrengti išorinėje atitvaros pusėje. Garų izoliacija konstrukcijoje gali būti įrengiama vienu iš šių būdų:

  • glaudžiai prispaudžiant prie termoizoliacinio sluoksnio paviršiaus iš patalpos pusės;

  • tarp dviejų termoizoliacijos sluoksnių, tačiau šiuo atveju, privalu, kad termoizoliacijos sluoksnis esantis prieš garų izoliaciją (iš patalpos pusės) būtų mažiausiai tris kartus plonesnis nei termoizoliacijos sluoksnis už jos.

Antras svarbus dalykas – tai plėvelės sujungimų sandarinimas ir suklijavimas. Klojant garų izoliacinę plėvelę svarbu sandariai sujungti siūles, t.y. įrengti 100-150 mm pločio užlaidas, kurios tvirtai prispaudžiamos prie konstrukcijos arba suklijuojamos lipnia juostele. Ypač svarbu kruopščiai padaryti garo izoliacinio sluoksnio prijungimus prie gretimų konstrukcijų, tokių kaip: langai, dūmtraukiai, vėdinimo kanalai, nes vandens garai skverbiasi net ir į mažiausius plyšius ar pažeistas vietas. Tokias vietas galima papildomai užklijuoti juosta ar hermetizuoti mastika.

Garų izoliacija karkasiniuose pastatuose

Karkasinės konstrukcijos pastatuose garų izoliacijos sluoksnis įrengiamas tiek sienose, tiek ir lubose ar stoge. Kadangi garų izoliacija turi būti montuojama visose atitvarose besiribojančiose su išore arba atskiriančiose šildomas ir nešildomas patalpas. Kaip ir minėta, visais atvejais garų barjeras įrengiamas iš vidinės (šiltosios) šiltinimo sluoksnio pusės.

Darbai, susiję su garų izoliacijos montavimu tokiose konstrukcijose turėtų būti atliekami kruopščiai ir tiksliai. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas viso garų barjero vientisumui ir sandarumui  užtikrinti. Reiktų stengtis kuo mažiau pažeisti plėvelę arba tokių vietų sumažinti iki minimumo. Nuo garų izoliacinio sluoksnio sumontavimo ir užsandarinimo priklauso ir viso pastato sandarumas. Mažų energinių sąnaudų pastatuose sandarumo natūriniai matavimai yra privalomi, nes patvirtina, kad pastatas išsiskiria aukšta kokybe ir komfortu. Tik sandarus pastatas pasižymi mažais šilumos nuostoliais ir leidžia džiaugtis mažomis šildymo sąnaudomis, palaikoma pastovia ir komfortiška vidaus temperatūra, o efektyviai veikianti vėdinimo sistema, padės išvengti drėgmės kaupimosi ar pelėsio atsiradimo.