Kodėl karkasiniai namai dar vadinami skandinaviškais? Viskas apie juos.

Karkasinio namo statyba 

Lietuvoje vis dar gali išgirsti įvairių skirtingų nuomonių apie karkasinius namus, o labiausiai apie jų patvarumą ir ilgaamžiškumą. Ar tokie namai tikrai statomi tik vienai kartai? 

Atsakant į klausimą – tai nėra taip. Juk ši technologija buvo naudojama ištisiems Londono rajonams statyti dar prieš I pasaulinį karą. Šie namai vis dar stovi, juose gyvena ir šie namai toliau išlaiko aukštą rinkos kainą. Galų gale, ši namų statybos koncepcija yra kilusi iš Skandinavijos, kur vyraujančios klimato sąlygos yra dar atšiauresnės. 

Kokios sąlygos turi būti įvykdytos, kad karkasinis namas būtų toks patvarus? 

Kaip ir bet kurioje statyboje, didelę įtaką turi naudojamų medžiagų kokybė, taip pat statybų komandos žinios ir įgūdžiai. Problema ta, kad supratimas apie mūrinių konstrukcijų (naudojant įvairaus tipo mūro plytas ar blokelius) pastatus gerai žinomas, tačiau karkasinė statybos technologija mūsų šalyje nėra tokia populiari. Paėmus dažną statistinį lietuvį, didelė dalis jų galėtų pasistatyti namą, naudojant tradicinius mūro gaminius, tačiau su karkasiniais namais kiek kitaip. Tai visai nėra kažkokia magija, o tik dar vienas namų statybos būdas naudojant tinkamas statybines medžiagas. 

Taigi, į ką turėtumėte atkreipti dėmesį parenkant medžiagas karkasinio namo statybai? 

Du svarbiausi dalykai, kurie tuo pačiu yra paprasčiausias būdas suklysti. Tai mediena ir izoliacija. 

Visų pirma reikėtų pradėti nuo medienos, nes tai visa ko pradžia. Pirmiausiai pastatomas karkasas ir tik tada montuojama izoliacija. Mediena turi būti tikrai geros kokybės, be didelių defektų ar šakų. Mediena turi būti išdžiovinta iki maždaug 15% drėgnumo, impregnuota antiseptinėmis ir antipireninėmis priemonėmis. Geriausias sprendimas yra naudoti pušies K27 medieną. 

Pagrinde naudojami 4 × 14 cm dydžio stačiakampio skerspjūvio vertikalūs tašai, kuriuos išdėstome kas 40 ar 60 cm tarpais statant ant horizontalaus tašo pritvirtinto prie  pamato, o iš viršaus juos sutvirtiname sijomis, sujungiančiomis visus vertikalius tašus į visumą. Tokiu būdu gaunamas laikantysis pastato karkasas. 

Jau turime namo griaučius. Kas toliau? 

Nedarykite šių klaidų. Kokios yra dažniausiai pasitaikančios? 

Didžiausia klaida statant namą (ne tik karkasinį) yra per didelis taupymas. 

Pernelyg plono šilumos izoliacijos sluoksnio naudojimas neužtikrina reikalaujamų sienos šiluminių parametrų ir dėl to atsiranda dideli šilumos nuostoliai, kas lemia ir didesnes  išlaidas šildymui. Dar dažnai susiduriama su šilumos izoliacinių medžiagų pasirinkimu ir  taupymu jų kokybės sąskaita. Vietoj aukštos kokybės efektyvios akmens vatos pasirenkamas pigiausias atitikmuo rinkoje, nes galvojama, kad šiluminiai parametrai beevik tokie patys. Tai neatrodo kaip gera mintis, kadangi apskaičiavus viso savo namo statybų sąmatą, paaiškėja jog tai nereikšmingi skirtumai sudarantys vos 1-2 proc. Be to, sutaupyti pinigai bus labai greitai prarasti, dėl didesnių sąskaitų šildymui.  

Ir tada kas? 

Yra pasitaikę atvejų, kuomet po kelerių metų nuo pastatyto namo nuėmus fasado apdailą galima matyti pasekmes susijusias su pigių ir mažo tankio stiklo vatos demblių naudojimu šiltinimui. Nepakankamas storis ir stiklo vatos demblių deformacijos sukūrė šilumos tiltelius, kuriuos sutvarkyti nėra taip lengva. Žmonės nepagaili lėšų įsigyti gerai šildymo įrangai ar buitinei technikai, tačiau būna priešingai su šilumos izoliacija, kuri, galbūt dėl to, kad yra nematoma, neatkreipia tiek dėmesio. Tačiau minėtuoju atveju, net ir brangi šildymo įranga negalėjo pakelti vidaus temperatūros šaltomis žiemos dienomis, virš 17 °C. Problema ta, kad norint perdaryti viską tinkamai, bendra papildomo šiltinimo sąmata gerokai išaugs, lyginant su kokybišku namo apšiltinimu iš karto. Susidaro tokios papildomos išlaidos: fasado apdailos nuėmimas, papildomi atlyginimai darbuotojams, papildomų medžiagų poreikis ir pan. 

Karkasiniai namai ir drėgmė 

Su kokiomis dar klaidomis, be netinkamų medžiagų pasirinkimo, galima susidurti statant karkasinius namus? 

Didžiausias karkasinio namo priešas yra drėgmė. Tam, kad ji nepatektų į sienos konstrukciją, naudojamos specialios plėvelės ir membranos. Iš vidinės (šiltosios) pastato pusės naudojama garų izoliacinė plėvelė, kuri neleidžia patalpose esantiems garams patekti į sienos vidų. Savo ruožtu kitoje izoliacijos pusėje klojama atspari vėjui, bet garus praleidžianti membrana. Jos paskirtis sustabdyti vėjo prasiskverbimą į šiltinimo sluoksnį ir tuo pačiu metu išleisti drėgmę iš sienos į išorę, jei jau drėgmė pateko į vidų. Šios abi plėvelės pasižymi visiškai kitokiomis savybėmis, jas būtina įrengti ir negalima apkeisti vietomis viena su kita. 

Plėvelės turi būti kruopščiai sumontuotos. Vidinė, garo izoliacinė plėvelė, turi būti visiškai užsandarinta, nepaliekant nei menkiausio tarpo ar pažeidimo joje, todėl sudūrimus reikia užsandarinti specialia lipnia juosta. Vėjo izoliacinė plėvelė turi patikimai priglusti prie šiltinimo sluoksnio ir turi būti tvirtai sumontuota. 

Neteisingai atlikus šių svarbių elementų montavimą, sienos pradės kauptis drėgmė, o galbūt ir pamatysite pirmuosius pelėsio apsireiškimo ženklus. O tai jau kelia rimtų problemų ne tik namo konstrukcijoms, bet ir žmonių sveikatai. Apie pelėsio rizikas ir išnaikinimo galimybes skaitykite mūsų paruoštame straipsnyje: Drėgmė namuose yra pagrindinė pelėsio susidarymo priežastis. Kaip išnaikinti pelėsį?

Iš kur vanduo sienose? 

Nė viena pastato atitvara nėra 100 proc. sandariai užizoliuota. Iš namo vidaus prie sienas prasiskverbiantis oras yra šiltas ir jame yra daug drėgmės. Susilietęs su šaltu lauko oru, jo temperatūra nukrenta. O kuo šaltesnis oras, tuo mažiau jame gali būti vandens garų. Todėl vėsimo procesą visada lydi jame esančių vandens dalelių kondensacija. Jei jau kondensatas ir susidarė, tai būtina užtikrinti jos jis ir pasišalintų.  

Karkasinis namas – ar verta? 

Atrodo, kad statyti karkasinio tipo namą yra gana sudėtinga… 

Netiesa. Lygiai kaip mes esame įpratę matyti gan paprastai statomus mūrinius namus, Skandinavijoje tai gali daryti paprasti žmonės net ir nebaigę specialių mokslų. Pakanka atkreipti dėmesį į medžiagų kokybę, tinkamą įrengimą ir technologinį eiliškumą.  

Žiūrint atitvarų sluoksnius iš namo vidaus išdėstymas turėtų būti toks:  

 

Norite sužinoti daugiau apie karkasines konstrukcijas? Skaitykite ką apie šlaitinio stogo ir palėpės montavimą ankščiau yra rašęs, statybų ekspertas, Mantvydas Dambrauskas – Namo apšiltinimas turėtų prasidėti nuo stogo.