Kuo didesni ar kuo šiltesni?
Šilumos perdavimo koeficientas, nepralaidumas vandeniui ir orui, atsparumas vėjui, šviesos pralaidumas ir daugelis kitų dalykų – tai kokybiniai langų parametrai. Visi šie aspektai turi įtakos tam, ar langai suteiks mums šilumos ir komforto, ar namuose turėsime šalti ir vaikščioti su megztiniais.
Didėjančios šildymo išlaidos, nustatyti pastatų energinio efektyvumo reikalavimai ir augantis sąmoningumas dėl tvarumo verčia senus pastatus renovuoti naudojant aukštesnės kokybės izoliaciniais gaminiais. Tuo pačiu metu – tam tikra prasme priešingai šiai tendencijai, – augantis vis didesnių langų populiarumas. Jų dydis turi didelę reikšmę pastato energijos sunaudojimo balansui, nes jų termoizoliacinės savybės vidutiniškai yra 4-5 kartus prastesnės nei šiuolaikinių sienų.
Optimalus šilumos perdavimo koeficientas langams
Nieko keista, kad pasirenkant langus dauguma žmonių pirmiausia atkreipia dėmesį į jų termoizoliacines savybes, o tiksliau – į šilumos perdavimo koeficientą Uw. Tai nurodo, kiek vienas kvadratinis metras praranda šilumos energijos, išreikštos vatais, kai temperatūrų skirtumas abiejose pusėse yra vienas kelvino laipsnis, ir tai žymima: Uw=W/m² K.
Durų, langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų norminių šiluminių techninių rodiklių vertės priklauso nuo pastato energinio naudingumo klasės. Gyvenamosios paskirties pastatų langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų Uw vertės turi būti:
| B ir C klasės | A klasės | A+ klasės | A++ klasės |
| 1,6 | 1,0 | 0,85 | 0,70 |
Taigi, kuo žemesnis koeficientas U, tuo mažesni šilumos praradimai ir nuostoliai.
Stiklų ir rėmų vaidmuo išsaugant šilumą
Nors intuicija mums sako, kad didžiausią energijos nuostolį langų atveju sukelia stiklai, tai nėra tiesa, atvirkščiai, – kalti yra rėmai. Šiuo metu dažniausiai naudojami trijų stiklų paketai (dvi kameros) vidutiniškai užtikrina U=0,5 W/m² K vertę, o vis populiarėjantys keturių stiklų (trijų kamerų) net 0,3 U=W/m² K. Tačiau langų rėmai, tiksliau sakant, profiliai, iš kurių jie pagaminti, pasiekia laidumo koeficientą tik nuo 1,2 iki 0,8 W/m² K energiškai efektyvių konstrukcijų atveju.
Todėl, kiek įmanoma, reikėtų rinktis energetiškai efektyvius langus, kurių rėmo ir stiklo plotų santykis yra kuo didesnis stiklo naudai. Verta atkreipti dėmesį, kad, pavyzdžiui, populiariuose dviejų stiklų languose, kurių matmenys 110/114 cm atveju profilių plotas gali sudaryti apie pusę viso lango ploto. Atsisakydami vidurinio „padalinimo“ ir renkantis vientiso stiklo modelį jau pasiekiame santykį 4:6 stiklo naudai, o nevarstomo lango su siaurais rėmais net 3:7 ir daugiau. Žinoma, šios proporcijos taip pat gerėja didėjant langų dydžiui. Todėl šiuolaikiniai dizaineriai nevengia didelių „akvariuminių” langų, kuriuose stiklas sudaro daugiau nei 90 proc. viso ploto.
Langų kokybė: tiesioginis kelias į šilumą namuose
Pirkdami namo langus, verta rinktis gerai žinomų gamintojų produkciją. Rinkoje daug įmonių siūlančių langus ir jų montavimo paslaugas. Visuomet rekomenduojama paprašyti gamintojų ar tiekėjų pateikti langų atitikties dokumentus, o ne vien tik pasikliauti reklaminėse brošiūrose ar interneto svetainėse pateikiama informacija, nes duomenys ir kokybiniai parametrai gali skirtis.
Tuo tarpu galutiniam langų šilumos išsaugojimui didelę reikšmę turi ne atskirų langą sudarančių dalių parametrai, bet aukštos kokybės surinkimas, įskaitant jungčių tikslumą, sandarumą bei jungimo tvirtumą. Jei turime langą su geriausiu U vertės rodikliu, tačiau į rėmą nekruopščiai sumontuotas stiklų paketas arba netinkamai pasirinkta sandarinimo juosta, žiemą per langą gali patekti šaltas oras. Būtent todėl langų kokybė lemia labai svarbų vaidmenį, tad rinkitės atsakingai.
Patikimi gamintojai atlieka reikiamus bandymus, apskaičiavimus ir tiksliai nustato kiekvieno lango modelio sandarumą (oro skverbtį), nepralaidumą vandenui ar atsparumą vėjo apkrovai. Pastarasis parametras yra svarbus, ypač statant namą dideliame, laisvame nuo pastatų ir medžių plote, atviroje erdvėje, kur langas bus veikiamas stipriais vėjo gūsiais. Vėjo apkrovos atsparumą nustato nuo mažiausios A1 iki didžiausios AE2500 klasės.
Įrengiant langus kitoje nei šiaurinėje fasado dalyje, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į jų šviesos pralaidumo koeficientą, nustatantį, kiek šviesos langas praleis į vidų. Kuo daugiau jos prasiskverbs, tuo mažesnės bus mūsų energijos ir šildymo sąskaitos.
Montavimo metodai: kaip išsaugoti šilumą namuose
Renkantis langus, svarbu prisiminti tinkamą patalpų vėdinimą. Jei namuose nėra įdiegta rekuperacinė vėdinimo sistema arba mechaninė ventiliacija, būtina pasirinkti langų modelius su orlaidėmis ar kitais galimais bei ventiliaciją užtikrinančiais elementais. Jų nebuvimas gali sukelti perteklinį drėgmės padidėjimą patalpose, vandens kondensaciją ant langų ir galiausiai pelėsių atsiradimą.
Taip pat svarbu prisiminti, kad svarbu ne tik padaryti tinkamą langų pasirinkimą prieš juos įsigyjant, bet ir tinkamai sumontuoti juos namo sienose. Norint pasinaudoti langų su mažu šilumos perdavimo koeficientu pranašumais, būtinas taip vadinamas „šiltas“ montavimas su „išnešimu“ į sienos šiltinimo sluoksnį. Rinkoje galime rasti įvairių sistemų skirtų langų „išnešimui“ į šiltinimo sluoksnį. Visais atvejais statytojui reikia iš pat pradžių nurodyti, kad langai bus montuojami „šiltai“. Rekomenduojama pasirinkti, kad montavimą atliktų specializuota įmonė, dirbanti ne vienerius metus, turinti atitinkamų žinių, o geriausiai kai ją rekomenduoja langų gamintojas. Tuomet būsite tikri, kad Jūsų užsakyti langai bus tinkamai sumontuoti ir tarnaus ilgus metus. Tik tokie langai užtikrins aukštą šilumos ir komforto lygį namuose.
Teksto autorius:
Andrius Buska
Statybos inžinerijos daktaras, UAB “ROCKWOOL” techninis vadovas. Dirba pastatų šilumos, priešgaisrinės ir garso izoliacinių sprendimų bei technologijų srityje. Konsultavimas ir mokymai siekiant kompleksinio požiūrio į energinį efektyvumą, saugumą ir komforto užtikrinimą tvariame projektavime bei statyboje.
