Mūrinis ar medinis namas? 

Mantvydas Dambrauskas 10 min
Šiame straipsnyje sužinosite:

Kokią namo konstrukciją pasirinkti

Mūrinio ir karkasinio namo skirtumai 

Medinio namo privalumai 

Plytos, blokeliai, karkasas, o gal rąstai? Kokias medžiagas geriausiai naudoti statybai? Vienas dalykas yra aiškus, kad anglys kepsninėje baigsis greičiau nei nuspręsime, pagal kurią technologiją statyti sau namą. Vieno ar dviejų aukštų, o galbūt su eksploatuojama palėpe? Projektas pasirinktas iš tipinių namų katalogo ar individualus? Statytis pačiam, samdyti statybos įmonę, o gal pirkti jau pastatytą? Dvišlaitis, daugiašlaitis, o gal tiesiog plokščias stogas?

Plytų namas
Plytų namas

 

Būsimas statytojas turi išspręsti begalę tokių klausimų dar prieš pradedant statybas. Daugelis jų yra esminiai ir būtini, planuojant laikančiąją namo konstrukciją ir naudojamas medžiagas. Tad viena pagrindinių problemų, kuri turi būti išspręsta dar projektavimo lygmenyje yra technologijos pasirinkimas. Lietuvoje tai dažniausiai reiškia pasirinkimą tarp mūrinių ir medinių pastatų, dar geriau žinomų kaip karkasinių namų.

Norint išsirinkti tinkamiausią sprendimą, būsimas statytojas turi pasidomėti ir įvertinti daugybę aspektų, kurie gali lemti vieną ar kitą pasirinkimą. Tad panagrinėkime abiejų tipų pastatus ir išsiaiškinkime jų privalumus ir trūkumus.

 

Statybinių medžiagų pasirinkimas 

Pakanka apsidairyti aplink ir iš karto matome, kad mūrinė konstrukcija yra vis dar dominuojanti šalies nekilnojamojo turto rinkoje. Tik nedidelė dalis, apie 10-12% namų yra pastatyti iš medžio, iš kurių, virš 85% yra karkasinės konstrukcijos. Toks didelis mūrinių pastatų paplitimas aiškinamas tradicinės statybos technologijos naudojimu, kai didžiausia vertė – šimtmečius stovintis pastatas.

Be to, atsivertus tipinių projektų katalogus pamatysite, jog absoliuti dauguma namų projektų yra suprojektuoti mūriniai, dažniausiai naudojant plytas arba blokelius. Žinoma projektuotojai gali padaryti tipinio projekto pakeitimus pagal pirkėjo įgeidžius, tačiau tai reikš papildomus kaštus.

Kur kas mažesniu populiarumu tenkinasi medinės konstrukcijos pastatai. Dėl susiklosčiusių tradicijų, tokios medžiagos kaip plytos, keraminiai, akyto betono ar silikatiniai blokeliai yra prieinami kone kiekvienoje statybinių medžiagų parduotuvėje.

Statybinė mediena nėra kažkokia retenybė, tačiau turi savų niuansų ir dėl to jos yra sunkiau įsigyti. Medinių konstrukcijų statybos technologija, ypač statant karkasinius namus, reikalauja ne tik specifinių žinių ir patirties, bet ir aukštos kokybės žaliavų. Naudojama mediena turi atitikti standartus: turi būti kalibruota, tinkamai išdžiovinta ir impregnuota (nuo ugnies, pelėsio ir kenkėjų). Būtent dėl šių priežasčių, paruoštą statybos produktą, atitinkantį reikalavimus yra sunkiau rasti, o kartais tai brangiai kainuoja. Kai kurie gamintojai siūlo klientams atskirai impregnuoti medieną pagal jų poreikius, tačiau būna atvejų, kuomet vietoj impregnanto, tiesiog naudojami dažai su pigmentu. Todėl, kuomet statote namą iš medžio, turite būti tikri, jog naudosime tinkamas medžiagas statybai.

 

Reikalinga profesionalų pagalba 

Situacija panaši ir su statybininkų ar rangovų darbo krūviais, užimtumu ir kompetencijomis. Žinoma, jog gerieji, nepaisant technologijos – turės darbų mėnesiams į priekį. Tačiau patikimus specialistus, kurie specializuojasi būtent medinėse konstrukcijose, rasti sunku. Dažniausiai tokio tipo statybininkai, dirba visoje Lietuvoje ir neapsiriboja konkrečiu regionu ar apskritimi. Puikiai žinoma, kad karkasinių namų statybos technologija reikalauja atsakingumo, kruopštumo bei išskirtinių žinių iš rangovo. Dažniausiai tokia konstrukcija susideda iš medinio laikančiojo karkaso elementų, termoizoliacijos sluoksnių, dviejų tipų plėvelių (skirtingoms funkcijoms atlikti: vėjo ir garo izoliacijai), vėdinamo tarpo ir fasado apdailos medžiagų. Laikančioji pastato konstrukcija turi būti padaryta pagal visus reikalavimus ir geriausias praktikas, kadangi kiekviena klaida, gali nulemti pastato ilgaamžiškumą. Ar jis tarnaus jums dešimtmečiais ar net ilgiau ar po penkmečio pradės lysti broko sukeliami nemalonumai? Taip yra dėl to, jog didžioji dalis, karkasinių namų sėkmės, priklauso nuo teisingo laikančiojo karkaso konstrukcijos įrengimo. Tai yra netgi svarbiau nei naudojamų medžiagų kokybė.

Iš principo mediniai pastatai yra jautrūs drėgmei, todėl svarbiausias dalykas – tinkamai parinkti ir įrengti konstrukcijoje sluoksnius taip, kad joje nesikauptų drėgmė ir iš vidaus išeinantys garai galėtų laisvai pasišalinti išorėn. Priešingu atveju, drėgmė kaupsis, gali pradėti pelyti mediniai elementai, pablogės ir šilumos izoliacinio sluoksnio savybės. Akivaizdu, kad laidumas vandens garams yra privalomas ir mūriniuose namuose, tačiau jų atveju drėgmės kaupimosi yra kiek lengviau išvengti, nes garų barjerą sudaro mūras.

Taigi, tradicinį mūrinį namą, kuris stovės šimtus metų gali pastatyti bet kuri statybų įmonė, bet tvirtą ir tvarų karkasinį – tikrai ne kiekviena. Štai kodėl, reikalingi žmonės, žinantys technologiją ir išmanantys tokių namų statybos specifiką. Tuo tarpu, namą iš blokelių, ypač naudojant dabar taip populiarius, akytojo betono blokelius, gali pastatyti kone kiekvienas, net ir ne statybininkas.

Pasirinkus statyti medinės konstrukcijos namą, visuomet pravartu įdėti papildomų pastangų renkantis patikimą rangovą. Ir jeigu šie turi ilgesnius terminus arba užsiėmę projektais, vis tik verta palaukti, kuomet jie atsilaisvins nei pasikliauti neaiškiais “ekspertais”. Dėl to, galima tikėtis, jog darbo kaštai bus kiek didesni statant karkasinį namą, nei tarkime mūrinį.

Ką jums reikia žinoti: Brokas yra brangiausia kiekvieno pastato dalis. Todėl, paskutinė vieta kur galima sutaupyti – turėtų būti kompetentingi profesionalai.

Medinis namas
Medinis namas

Daug greičiau, šiek tiek pigiau 

Užsakovas pradėjęs statyti karkasinį namą, gali stebėti proceso eigą ir matyti kaip kyla laikančioji konstrukcija. Tai užtruks sąlyginai trumpą laiką ir praktiškai kasdien matysite realius pokyčius statybos metu. Ilgiausiai ko gero užtruks pamatų įrengimas, o visas kitas procesas bus staigus. Kaip rodo praktika, laikas nuo karkaso surinkimo pradžios iki vidaus apdailos ir net įsikėlimo gyventi gali trukti apie 3-4 mėnesius, jeigu viskas suplanuota sklandžiai bei neatsiranda kažkokių nenumatytų trukdžių.

Ir netgi su dabar taikomais inovatyviais metodais, kaip vienas sluoksnis mūro iš didelių matmenų blokelių, naudojant greitai kietėjančius klijų mišinius ar putas (kurios pakeičia tradicinius cementinius skiedinius) bei leidžia sutrumpinti mūrinio namo statybos laiką, tokia technologija vis tiek užtruks bent jau vieną sezoną. Kas vis tiek yra, akivaizdus progresas, kadangi tradiciniu būdu statant namą pasiekti galutinį rezultatą, dėl šlapių procesų naudojimo ir džiūvimo, ar betoninių sluoksnių kietėjimų, vidutiniškai trunka apie dvejus metus.

Namas iš medžio, ypač naudojant karkasinę technologiją, bus kur kas lengvesnis nei mūrinis namas. Tai tiesiogiai atsispindi ir kainoje, pavyzdžiui, pamatai bus pigesni, nes jiems nebus poreikio išlaikyti sunkios konstrukcijos. Gaila, tačiau šia konstrukcija sutaupymai ir baigiasi. Taip, teoriškai, karkasiniuose namuose naudojama tik mediena, todėl gali atrodyti, jog bus mažesnis kitų medžiagų poreikis, todėl bus pigiau, lyginant su tradiciniu būdu statomo namo medžiagomis. Bet tai yra tik teorinis mąstymas, kadangi praktikoje viskas susiklosto kitaip. Norėdami taupyti, turėsime ieškoti kompromisų su kokybe.

Aukštos kokybės statybinė kalibruota mediena nėra pigi, o ir beveik visą skirtumą sunaudoja aukštesnės darbų atlikimo kainos. Būtent dėl to, karkasinio namo statybos kaina nėra žemesnė nei mūrinio. Ir pats kainų skirtumas dažniausiai nesusijęs su medienos panaudojimu.

Rąstinis namas
Rąstinis namas

Komforto kaina 

Ne tik statybų ar eksploatacijos kaštai, skirtingų statybos technologijų pastatuose gali būti pamatuojami. Aišku, jog to paties storio sienos iš mūro turės nepalyginamai prastesnius šiluminius parametrus nei karkasinės sienos, užpildytos akmens vata. Bet gi nebestatome mūrinių, neapšiltintų namų, jau ko gero 30 ar daugiau metų. Šiuolaikinės atitvarų konstrukcijos yra daugiasluoksnės – primena termoso sieneles, o jų šiluminius parametrus lemia termoizoliacinės medžiagos. Dar tiksliau, naudojamų medžiagų šilumos laidumo efektyvumas, jų storis ir montavimo kokybė.

Taipogi abiejų tipų namai gali vienodai efektyviai sumažinti šilumos nuostolius, tačiau yra ir keletas skirtumų. Vienas tokių ir esminis – didesnė mūrinių namų geba kaupti (akumuliuoti) šilumą konstrukcijose, lyginant su karkasiniais pastatais. Dėl to, vidaus patalpos įšyla  daug lėčiau, nes atšalusios sienos turi pirmiau absorbuoti daugiau šilumos energijos, tačiau išjungus šildymą, jos taip pat ilgiau sulaiko tą šilumą.

Verta paminėti, kad toks pats mechanizmas veikia ir vasarą, kai karšta. Tai patyrė visi, kurie dėl per dieną perkaitusių miegamųjų ir išsilaikančios aukštos temperatūros negalėjo užmigti naktį. Verta paminėti, kad dėl šilumos akumuliavimo savybių į mūrinius panašūs yra rąstiniai namai, o ne karkasiniai.

Aptariant pastatų šilumos izoliacijos klausimą, taip pat reikėtų paminėti tinkamos šiltinimo medžiagos pasirinkimą. Mūrinių sienų konstrukcijų šiltinimo atveju galima rasti didelę variantų įvairovę tiek šiltinimo medžiagų, tiek ir apdailos.

Šiai dienai labiausiai paplitusios šiltinimo medžiagos yra polistireninis putplastis arba mineralinė vata. Tačiau pasak daugelio ekspertų, pastaroji medžiaga yra kur kas universalesnė ir naudotina beveik visų atitvarų šiltinimui. Jie atkreipia dėmesį į tai jog, akmens vatos izoliacija pasižymi puikiomis izoliacinėmis savybėmis ir laidumu vandens garams. O karkasinėse konstrukcijose yra tiesiog nepamainoma nes, dėl savo unikalios struktūros ir elastingumo, ji puikiai priglunda prie karkaso ar sienos nelygumų, taip išvengiant šiluminių tiltelių susidarymo.

Kalbant apie medines konstrukcijas, mineralinė vata praktiškai yra vienintelė termoizoliacinė medžiaga kurią galima naudoti. Tiek polistireninis putplastis, tiek poliuretano putos, kurios pastaraisiais metais gana plačiai siūlomos rinkoje, pasižymi mažu laidumu garams, kas neleidžia konstrukcijoms kvėpuoti bei sukelia drėgmės kaupimosi pastato elementuose riziką.

Taip pat verta paminėti, jog karkasinių pastatų vertikaliose konstrukcijose derėtų vengti naudoti mažo tankio mineralinės vatos gaminius, kurie gali sukristi bėgant laikui. To pasėkoje gali atsirasti tarpai ir sumažėti šiluminė varža. Dėl šios priežasties, patyrę statybininkai renkasi tik aukštos kokybės izoliacines akmens vatos plokštes ir dažniausiai atsisako dirbti su kitomis.

Kartu su šiluminėmis savybėmis, akmens vata pasižymi ir efektyvia garso sugertimi, kas teigiamai veikia pastato akustiką ir prisideda prie ramybės užtikrinimo jo gyventojams. Šioje vietoje mūriniai namai turi pranašumą dėl didelės masės, kadangi plytos, blokeliai ar perdangos plokštės yra sunkios. Tačiau karkasiniuose pastatuose gerą garso izoliaciją lemia akmens vatos garso sugerties savybės bei skirtingo storio ir masės sluoksnių naudojimas atitvaroje (pavyzdžiui didelio tankio gipso kartono plokštės).

Perdanga yra didesnė problema. Karkasiniuose namuose perdanga laikosi ant sijų, tarp kurių sudėta akmens vata garsui sugerti. Žinoma, naudojant aukštos kokybės akmens vatos gaminius grindų garso izoliacijai, ženkliai sumažinamas smūginis garsas per šią konstrukciją, tačiau problema nėra išsprendžiama visiškai. Būtent dėl to, mes girdėsime kėdžių stumdymą, vaikščiojimą su aukštakulniais ar įvairių daiktų kritimą. Tuo tarpu, mūriniuose pastatuose ant gelžbetoninių perdangos plokščių įrengus plaukiojančių grindų konstrukciją su akmens vatos plokštėmis užtikrinsime akustinį komfortą ir išvengiame visokio tipo triukšmo.

Pastato vidaus mikroklimatas taip pat turi didžiulę įtaką gyvenimo komfortui. Tikėtina, jog geriausiai jį užtikrina, medinės namų konstrukcijos, kadangi pats medis puikiai reguliuoja oro drėgmę patalpoje. Deja, karkasiniuose namuose, medinių karkaso elementų yra tiesiog per mažai norint pajusti komforto skirtumą viduje. To priežastis, jog medinės konstrukcijos yra paslėptos viduje, uždengtos  plėvelėmis bei įvairiais sluoksniais iš OSB ir/ar gipso kartono plokščių.

Taigi, kurią namo statybos technologiją vis tik vertą pasirinkti? Na… tai priklauso. Jeigu turite geros medienos tiekėjus ir patikimą statybininkų komandą drąsiai galite rinktis karkasinį namą. Tikėtina, kad tada išleisite šiek tiek mažiau nei statant mūrinį namą. Kitais atvejais, rekomenduojame pasilikti ties senu geru tradicinio mūro pasirinkimu.