Namų šildymo sistema. Ar verta rinktis grindinį šildymą?  

Andrius Buska 7 min
Šiame straipsnyje sužinosite:

Vandens šilumnešio principu veikiančio grindinio šildymo sistemos įrengimo ypatumus bei ją sudarančius sluoksnius

Koks grindų pagrindas turi būti, kokie reikalingi sluoksniai, kaip iškloti šildymo vamzdelius ar kokio tipo grindų dangą verta rinktis

Galima rasti daugybę argumentų ir privalumų, kuriuos išsako statytojai – kodėl verta namuose įsirengti grindinį šildymą. Per daug metų vartotojai jau įvertino tokio šildymo sukuriamą šiluminį komfortą, estetinį vaizdą ir energines sąnaudas. Šis sprendimas labiausiai tinka naudoti su žematemperatūriais šilumos šaltiniais. Prieš nusprendžiant kokią šildymo sistemą įsirengti, svarbios kelios taisyklės, kuriomis reikėtų vadovautis, kad vandeninė grindinio šildymo sistema būtų efektyvi ir ilgaamžė. 

Apie tai kas yra vandeninė grindinė šildymo sistema – skaitykite straipsnyje.

Namų šildymo sistema
Namų šildymo sistema

Kaip veikia grindinis vandeninis šildymas?

Kaip jau suprantate grindinio vandeninio šildymo principas toks, kad sistemoje šilumnešio funkciją atlieka vanduo, kuris cirkuliuoja grindyse išvedžiotais vamzdeliais. Dažniausiai tokios sistemos įrengiamos individualiuose (ypač vienaukščiuose) namuose, kurie pasižymi gera šilumine varža ir yra mažai energijos naudojantys pastatai. Toks šildymas yra patogus, nematomas ir ekonomiškesnis lyginant su tradiciniu radiatoriniu šildymu. Trumpai tariant visas grindų plotas patampa radiatoriumi, su labai dideliu šildymo paviršiumi, tačiau sąlyginai žema temperatūra, kuri įšildo grindų sluoksnius įbetonuotų šildymo vamzdelių dėka. Yra paskaičiuota, kad optimali grindų paviršiaus temperatūra gyvenamosiose patalpose turi būti tarp 26-29 °C, o vonioje aukštesnė 30-34 °C. Norint “neperkaitinti” grindų, paduodamo vandens temperatūra neturi būti aukšta. Taigi projektuojant reikia tinkamai parinkti visus elementus, kurie užtikrintų šildymo sistemos veikimą žemų temperatūrų režimu, todėl ir šildymo įrenginys turi būti parinktas  atsižvelgiant į tai, o cirkuliuojančio vandens temperatūra vamzdeliuose neturėtų viršyti 50-55 °C. Kaip rodo praktika tam labiausiai tinka gruntiniai ir oras-vanduo šilumos siurbliai. Aišku tam tinka ir dujiniai ar elektriniai katilai, bet tuomet turi būti numatytas papildomas “paduodamo” ir “grįžtamo” vandens pamaišymo mazgas, siekiant sumažinti tiekiamo vandens temperatūrą. Tokios sistemos įrengimas pasiteisina, kai namuose suprojektuojamas kombinuotas, t.y. grindinis ir radiatorinis šildymas.

Ar žinote tai? : Tinkamai ir efektyviai veikiančios grindinio šildymo sistemos pagrindas – profesionaliai parengtas šildymo projektas, kuris pagrįstas skaičiavimais atsižvelgiant į pastato šiluminę talpą, atitvarų varžas, grindų dangos šilumines charakteristikas, baldų išdėstymą, patalpų plotus ir kitus pastato rodiklius. 

Iš ko susideda grindinio šildymo sistema?

Nusprendę įrengti šildomas grindis, turime prisiminti ne tik apie tinkamą šildymo vamzdelių išdėstymą ir jų išpylimą cementinio skiedinio ar smulkiagrūdžio betono sluoksniu, bet ir kitus grindų sluoksnius. Tad atidžiau pažvelkime iš ko gi susideda visa sistema:

  • Grindų pagrindas – pirmasis sluoksnis, ant kurio bus įrengti visi likusieji, todėl jis turėtų būti tvirtas ir tankus, taip pat švarus ir sausas. Jei esamas gruntas nėra lygus, būtina jį išlyginti ir sutankinti. Dažnu atveju rekomenduojama ant grunto įrengti paruošiamąjį išlyginamąjį sluoksnį iš cementinio skiedinio ar smulkiagrūdžio betono sluoksnio. Taipogi reikia prisiminti, jog prieš pradedant grindų įrengimą reikia pakloti ir kitas inžinerines komunikacijas (vandentiekio ar nuotekų sistemas ar laidus).
  • Hidroizoliacija – įrengiant grindis ant grunto, po termoizoliaciniu sluoksniu reikia pakloti sandarią hidroizoliaciją. Tokiu būdu drėgmės skverbimasis į termoizoliacijos sluoksnį bus sustabdytas. Hidroizoliacijai naudojama polietileno plėvelė, bituminė danga ar kitos tam skirtos medžiagos.
  • Termoizoliacija – šio sluoksnio paskirtis sulaikyti šilumą pastato viduje. Be to, neleisti šilumai skverbtis žemyn į gruntą, bet kilti į viršų šildant grindų paviršių. Termoizoliacijai naudojamos polistireninio putplasčio EPS 100, ekstruzinio polistireno XPS ar kietos akmens vatos plokštės. Pastaroji medžiaga pasižymi dideliu matmenų stabilumų, todėl nesitraukia ir nesiplečia net esant aukštoms temperatūroms ar dideliam jų skirtumui skirtingose sluoksnio pusėse.
  • Skiriamasis sluoksnis reikalingas tam, kad ant termoizoliacijos liejant išlyginamąjį sluoksnį iš drėgno cementinio skiedinio ar smulkiagrūdžio betono, jame esantis vanduo nepapultų į termoizoliaciją, jos nesudrėkintų bei pačiam išlyginamajam sluoksniui užtektų drėgmės kietėjimo procesui vykti. Paprastai kaip skiriamasis sluoksnis ant termoizoliacijos klojama polietileno plėvelė, bitumuotas popierius ar geotekstilė.
  • Išlyginamasis sluoksnis – tai armuotas cementinio skiedinio ar smulkiagrūdžio betono sluoksnis su jame išvedžiotais šildymo vamzdeliais. Šis sluoksnis veikia kaip radiatorius, nes išskiria šilumą ir ją išspinduliuoja į aplinką. Dažniausiai naudojami daugiasluoksniai įvairaus diametro plastikiniai vamzdžiai, kurie tvirtinami prie pakloto armatūros tinklo.  Svarbus tolygus vamzdelių kilpų pasiskirstymas, kad grindų šildymas būtų tolygus visame plote. O dėl konstrukcinių reikalavimų išlyginamojo sluoksnio storis turi būti 60-70 mm, o virš vamzdelių formuojamas 25-30 mm storis.
  • Grindų danga – ne visų rūšių dangos yra tinkamos grindinio šildymo sistemai. Medžiagos, turinčios didelį tankį ir laidžios šilumai (keraminės ir akmens plytelės) yra tinkamiausias pasirinkimas. O ir dideliu praktiškumu pasižyminčių PVC dangų naudojimas yra galimas. Medinės grindų dangos taip pat naudojamas, bet reiktų rinktis turinčias mažą šiluminę varžą ir susitraukimo koeficientą. Nes dėl dangos temperatūrų keičiasi matmenys ir atsiranda tarpų sujungimuose ar prie sienų. Todėl turėtumėte rinktis medines parketlentes ar laminato plokščių grindis. Laminato plokštės puikiai tinka šildomoms grindims, tačiau reiktų pasidomėti ir gamintojo rekomendacija.

 

Ar verta rinktis grindinį šildymą? 
Ar verta rinktis grindinį šildymą?

Vamzdelinė grindinio šildymo sistema

Prieš užliejant išlyginamąjį sluoksnį reikia išvedžioti šildymo sistemos vamzdelius ant prieš tai paklotos termoizoliacijos ir skiriamojo sluoksnio. Pradedame nuo kolektoriaus – šildymo vamzdelius klojant kilpomis pradedant nuo sienų link centro – išdėstant spirale. Atstumas tarp vamzdelių būna tarp 100 ir 300 mm. Tankiau vamzdeliai išdėstomi tose zonose kur galimi šilumos nuostoliai yra didžiausi (prie įėjimo durų slenksčių, vitrininių langų ir terasų). Taip pat atstumai tarp vamzdelių mažinami palei išorines atitvaras. Norėdami išlaikyti tolygų išdėstymą vamzdelius tvirtiname pririšant prie armatūros tinklo akučių pagal parengtą projektą. Kiekvienai patalpai įrengiamas atskiras kontūras, kurie sujungiami į kolektorių. Vamzdelių išdėstymas turi įtakos bendram patalpų grindų paviršiaus šiluminiam efektyvumui ir lemia temperatūros paviršiuje pasiskirstymo tolygumą. Suklojus šildymo vamzdelius ir prieš užliejant išlyginamąjį sluoksnį reikia patikrinti sistemos sandarumą, o išlyginamojo sluoksnio įrengimo metu sistemoje reikia palikti darbinį slėgį bei stengtis jų nepažeisti.

Garo izoliacija – kas tai ir kam ji reikalinga? Kam reikalinga garo izoliacinė plėvelė?

Kokia išlyginamojo sluoksnio paskirtis?

Grindinio šildymo sistemoje ko gero pagrindinis yra išlyginamasis sluoksnis su jame išvedžiotais šildymo vamzdeliais, ir iš principo jis atlieka dvi funkcijas: 

  • perima ir paskirsto per visą plotą grindų apkrovas, sudarydamas pagrindą grindų dangai kloti;
  • įšyla, kaupia ir tolygiai išspinduliuoja šilumą į patalpas, taip palaikydamas stabilią ir optimalią temperatūrą jose.  

Išlyginamajam sluoksniui įrengti dažniausiai naudojamas cementinis skiedinys ar smulkiagrūdis betonas, bet galimas gipsinio (anhidrito) mišinio naudojimas kaip savaime išsilyginantis sluoksnis. Dėl temperatūros pokyčių sąlygoto išlyginamojo sluoksnio išsiplėtimo ir susitraukimo būtina šį sluoksnį atskirti nuo gretutinių pastato konstrukcijų – naudojant perimetrines juostas arba nedidelio storio termoizoliacijos plokščių nuopjovas, tokiu būdu sukuriamos vadinamosios “plaukiojančios” (plūdriosios) grindys. Standartiškai naudojamas cementinis skiedinys, kurio parametrai: gniuždymo stipris 20 N/mm2 (C20 klasė) ir lenkimo stipris 4 N/mm2 (F4 klasė), o sluoksnio virš šildymo vamzdelių storis ne mažesnis kaip 45 mm. Išlyginamasis sluoksnis armuojamas 4-5 mm storio plieninės vielos tinklu, kurio akučių dydis 100-300 mm, bet dažniausiai 150 mm. Armavimas nereikalingas naudojant gamykliškai paruošus mišinius su fibromis ar liejant sluoksnį iš savaime išsilyginančių gipsinių (anhidrito) mišinių.

Savaime išsilyginantys gipsiniai (anhidrito) mišiniai yra lengvesni už cementinius, elastingesni ir greičiau įšyla. Tad išlyginamojo sluoksnio storis gali būti apie 10 mm mažesnis. Tačiau tokių medžiagų sluoksniai yra jautrūs drėgmei, juos reikia saugoti nuo atmosferos kritulių ir vandens, tiek įrengimo, tiek ir naudojimo metu. Be to, jie yra brangesni nei įprastas sprendimas, bet verta rinktis – kai reikalingas mažesnis sluoksnio storis bei masė, kas dažnu atveju aktualu renovacijos metu ar kuomet riboja patalpų aukštis. 

Šiltos grindys
Šiltos grindys

Kokią grindų dangą pasirinkti?

Rinkoje galima rasti itin platų įvairių dangų tipų pasirinkimą, bet iš esmės reikia atsižvelgti į jų šilumos laidumą. Kuo grindų danga labiau laidi šilumai, tuo šildomos grindys bus efektyvesnės ir ekonomiškesnės. Nustatyta didžiausia grindų dangos šiluminė varža 0,15 m2K/W, todėl ją apskaičiuosime storį padalinus iš šilumos laidumo koeficiento. Nustačius didesnę šiluminę varžą, reikės pasirinkti kito tipo dangą. Prisiminkite, jog skaičiuojant varžą reikia įvertinti ne tik pačią dangą, bet ir kitus sluoksnius (po laminatu esantį paklotą bei kilimą jei jis bus). Nereikia pamiršti ir dangos dilumo klasių, tai rodiklis parodantis jų atsparumą dilimui. Gyvenamosiose patalpose rekomenduojama naudoti ne žemesnės kaip 3 dilumo klasės plyteles, bei AC2 22, AC 23, AC3 31 ar AC4 32 klasės laminato plokštes. Be to, reikia pasidomėti ar dangų gamintojas rekomenduoja gaminį naudoti šildomoms grindims.

Keletas žodžių apie paklotą po parketlenčių ar laminato plokštėmis įrengimą, nes jos negali būti laisvai dedamos tiesiai ant išlyginamojo sluoksnio paviršiaus. Visų pirma, paklotas išlygina paviršiaus nelygumus, pašalina trintį sandūroje tarp cementinio sluoksnio paviršiaus ir dangos apačios bei slopina tiesioginio smūgio garso perdavimą. Kaip paklotas dažniausiai naudojamas pūstasis polietilenas ar kamštis. Bet kuriuo atveju, pasirinktas paklotas turi turėti kuo mažesnę šiluminę varžą (< 0,046 m2K/W), siekiant kuo didesnio šilumos perdavimo į paviršių.

Kada vietoj vamzdelinės grindų šildymo sistemos pasirinkti elektrinį šildymo kilimėlį?

Elektrinio šildymo kilimėlio pasirinkimas yra prasmingas tokiuose esamuose pastatuose, kur patalpų aukštis yra nedidelis ir įrengiant vamzdelinę šildomų grindų sistemą su storesniu išlyginamojo sluoksnio storiu sumažės patalpų aukštis. Bei kai esamos perdangos negalime apkrauti papildomomis apkrovomis (dažnu atveju kai perdangos būna medinės). O ir pats elektrinių šildymo kabelių ar šildymo kilimėlių įrengimas yra paprastesnis ir greitesnis, bet eksploataciniu požiūriu elektros sąnaudos yra didesnės.

Kada vykdomi grindinio šildymo sistemos įrengimo darbai?

Grindinio šildymo sistemos įrengimo darbai gali būti atliekami, kai pastatas yra užsandarintas, t.y. įstatyti langai ir durys, uždengtas stogas, o vidaus sienos yra ištinkuotos. Aišku prieš pradedant grindų sluoksnių įrengimą turi būti baigti visi inžinerinių (vandentiekio, nuotekų) komunikacijų ir elektros instaliacijos įrengimo darbai grindyse. Išlyginamojo sluoksnio liejimo metu temperatūra patalpose neturi būti aukštesnė kaip 25°C, o džiūvimo metu reikia užtikrinti vėdinimą, bet stengiantis išvengti skersvėjų. Praėjus 21 parai grindis reikia iškaitinti ir tik po to kloti grindų dangą.