Praėjusio amžiaus viduryje statytų namų tuomet dėl pigesnės statybos kainos dažniausiai niekas nešiltindavo, o juose gyvenantys žmonės galiausiai priprato gyventi nepakankamai šiltose patalpose ir susitaikė su dideliais mokesčiais už energijos sąnaudas. Dabar žmonės nori daugiau komforto bei mažesnių sąskaitų už šildymą, tad pirmasis žingsnis to link, kalbant apie gyvenimą senos statybos name, yra šiluminis modernizavimas, dar vadinamas pastato energetinio efektyvumo padidinimu.
Siūloma atlikti energetinį auditą
Visų pirma, specialistai pataria atlikti energetinį auditą, nes jis turi parodyti, kurie modernizavimo darbai gali duoti didžiausią naudą. Auditas gali parodyti, kurias atitvaras reikia papildomai apšiltinti, apibrėžti tinkamą šiluminės medžiagos storį, įvertinti langų sandarumą, parodyti centrinio šildymo būklę. Taip pat su auditui naudojamu termovizoriumi galima surasti šilumos tiltelius bei vietas, kur atsiranda drėgmė ir pelėsis.
Tokia analizė statybų užsakovui padeda priimti sprendimus dėl šiluminio modernizavimo darbų apimties ir eiliškumo. Tai svarbu ir tada, kai dėl finansų trūkumo negalima atlikti visų reikiamų šiluminio modernizavimo darbų. Taip pat, jei įsigyjamas jau pastatytas namas, auditas leidžia nustatyti, ar pastatas neturi paslėptų konstrukcijos defektų.
Kaip tinkamai apšiltinti sienas
Jeigu termovizoriumi atlikta diagnostika parodo, kad sienose yra drėgmės arba konstrukcinių problemų, remontą reikia pradėti vadovaujantis keliomis esminėmis taisyklėmis. Visų pirma, išorės sienos turi būti sausos, nes dėl nepašalintos drėgmės kyla pavojus, kad vėliau apšiltinimo medžiagos blogai prilips ir vėliau atšoks nuo pagrindo arba pradės pelyti vidinis tinkas.
Šiltinimą galima pradėti tik tada, kai sienos sausos ir nuo jų pašalintas senas tinkas. Šiltinimui geriausia rinktis akmens vatą, nes tai nedegi, ilgaamžė medžiaga, kuri pagerins akustines namo savybes ir priešgaisrinę saugą. Dėl savo savybių akmens vata nesideformuoja, netrupa, nesipučia, yra atspari kintančioms atmosferos sąlygoms.
Apšildant namus galima rinktis iš dviejų metodų: sausąjį arba šlapiąjį. Pirmasis rekomenduojamas šiltinant medinius namus, nes yra atsparus viso pastato judėjimui, kuris atsiranda dėl sezoninių medžio deformacijų ir vėjo poveikio. Šlapiasis metodas plačiai naudojamas statant naujus namus bei atliekant esamų namų šiluminį modernizavimą.
Kad ir koks metodas būtų pasirinktas, svarbu tinkamai atlikti darbus, o patyręs rangovas patars kiekviename remonto etape bei parinks tinkamas medžiagas. Taip pat jis iš vietinių prekybininkų gali gauti nuolaidų, o tai leistų kompensuoti didesnį rangovui mokamą atlygį, lyginant su pigiau darbus atliekančiomis firmomis.
Nereikia pamiršti langų
Ne tik sienų apšiltinimas, bet ir tinkamas langų parinkimas turi didžiulės įtakos tam, kad būtų patiriami kuo mažesni šilumos nuostoliai – jie atsakingi už 15–20 procentų šilumos nuostolių. Senos statybos name ta dalis gali būti daug didesnė, nes seniau langai buvo montuojami jų neapšiltinant aplink staktas, o ir patys langai dažnai būna nesandarūs.
Dabar iš rinkoje esančių pasiūlymų geriausia rinktis kelių sluoksnių langus su kuo mažesniu šiluminio laidumo koeficientu. Kad namas nebūtų per daug užsandarintas, patariam rinktis langus su įmontuotomis orlaidėmis – jos leis reguliuoti šviežio oro srautą į patalpą. Ši papildoma įranga padidins lango kainą, tačiau daug geriau pasirinkti langą su orlaide nei po lango sumontavimo daryti atskirą vėdinimo angą.
Dažniausiai langus reikia pakeisti prieš pradedant kitus šiluminio modernizavimo darbus. Pastate su senu fasadu juos bus lengviau sumontuoti ir užsandarinti. Jeigu iš pradžių apšiltinsite sienas, tai langų angose po to turėsite ardyti naujai įrengtą apšiltinimą.
Šiluma prarandama ir per stogą
Be jau minėtų priemonių, siekiant kuo didesnio namo energetinio efektyvumo padidinimo, būtina atkreipti dėmesį ir į stogą, kuris taip pat gali lemti nemažus šilumos nuostolius.
Tam įtakos galinčiose daryti stogo vietose būtina padaryti vadinamuosius atvėrimus, t. y. nuimti stogo dangą, kad būtų galima patikrinti konstrukcijos būklę. Jeigu atliekant tokią apžiūrą aptinkami rimti defektai – įtrūkęs svarbus konstrukcijos elementas, sugadinta danga, nutekėjimas ar pan., tai prireiks remonto darbų. Be to, jei jie apims konstrukcijos ir pasenusio apšiltinimo keitimą, reikės gauti statybos leidimą. Taip pat stogo dangą keičiant sunkesne, reikės specialisto nuomonės, ar esama konstrukcija atlaikys papildomą apkrovą.
Jeigu remonto metu pastogę norima paversti gyvenamąja patalpa, stogas turės atitikti griežčiausius apšiltinimui taikomus reikalavimus. Tam reikės naudoti akmens vatą, pasižyminčią labai dideliu laidumo garams ir mažu šiluminio laidumo koeficientu.
Teksto autorius:
ROCKWOOL
Grupė yra pasaulyje pirmaujanti inovatyvių produktų ir sistemų iš akmens vatos gamintoja ir tiekėja. Mes kuriame tvarius sprendimus gyvybės, turto ir aplinkos apsaugai šiandienai ir rytojui. Grupė yra tarp pasaulinių lyderių izoliacijos versle su savo produktais ir sprendimais visose statybos srityse, tiek gyvenamosios, tiek ne gyvenamosios paskirties pastatuose.
Gera diena, kaip skaiciuoajama termo audito kaina? Klebonijos senas pastatas, noretume rekomendaciju nuo ko
pradeti siltinti. Bet is gto ka perskaiteme, aisku, kad ismintingiausia butu padaryti audita, jei tik kaina Baznycios kasai bus prieinama
Dekiu