Statome energiją taupantį namą. Kokių medžiagų prireiks?

ROCKWOOL 7 min

 

Energiją taupantys pastatai yra šiuolaikiški, patogūs ir nebrangūs eksploatuoti. Projektuojant ir statant tokį namą, reikia laikytis kelių esminių principų, ypatingai, kalbant apie išorės sienų statymą ir apšiltinimą. Kaip įvykdyti energijos taupymo standarto reikalavimus ir kokias medžiagas tam naudoti? Praktinę informaciją pateikiame toliau.

Su kiekvienais metais energiją taupantys pastatai tampa vis populiaresni. Tai vis griežtėjančių teisinių statybos taisyklių ir kylančio ekologinio sąmoningumo nuopelnas. Vadovaujantis Europos Bendrijos direktyva dėl pastatų energetinių charakteristikų, nuo 2021 m. visi nauji pastatai turi atitikti energetinį standartą. Nors nuo pokyčių mus skiria dar keleri metai, jau dabar vis daugiau statybos užsakovų nusprendžia taikyti energiją taupančius sprendimus.

Vis labiau populiarėja geriau šilumą izoliuojančios medžiagos, šiuolaikiniai šildymo sprendimai ir mechaninis vėdinimas, namuose išlaikantis šilumą. Į tendencijas atsižvelgia ir statybos rangovai, savo paslaugas pritaikantys besikeičiantiems klientų poreikiams. Svajojantiems apie energiją taupančius namus gana nesunku pasimesti tarp daugybės variantų, tačiau to išvengti pavyks atsižvelgus į svarbiausią energetinį naudingumą nurodantį parametrą – šiluminio laidumo koeficientą.

Šiluminio laidumo koeficientas

Pastato energetinis naudingumas priklauso nuo išorinių pertvarų – sienų, stogo, langų ir durų šilumos izoliacijos. Pagal galiojančias statybos taisykles, kiekviena naujai projektuojamo namo pertvara turi atitikti šiluminio laidumo koeficiento – U (W/(m²·K)) reikalavimus. Jis parodo, kiek šilumos pereina per statybinės pertvaros paviršiaus plotą – kuo koeficientas mažesnis, tuo mažesni ir šilumos nuostoliai. Šiuo metu reikalaujama, kad išorės sienų koeficiento U vertė būtų 0,23 W/(m²·K), o norintiems geriausio rezultato – patariama siekti, kad U neviršytų 0,15 W/(m²·K). Tą padaryti galima naudojant tokias medžiagas kaip neoporas, akmens vata, EPS plokštės, poliuretano PUR plokštės ar poliizocianurato PIR plokštės.

Svarbūs ir kiti veiksniai

Nors siekiant šiltų ir energiją taupančių namų svarbiausia atsižvelgti į medžiagos šilumos laidumo koeficientą, negalima atmesti ir kitų veiksnių, lemiančių namų apšiltinimo kokybę. Statybos ekspertų nuomone, gyventojų komfortas, saugumas ir sveikata priklauso ir nuo naudojamų medžiagų atsparumo ugniai, laidumo vandens garams, savybių išlaikymui, besikeičiant atmosferos sąlygoms. Šiuos kriterijus atitinkančiomis medžiagomis apšiltinus namus bus galima tikėtis ilgaamžiškiausio efekto, komforto ir saugumo.

Energiją taupančio namo sienos

Projektuojant energiją taupantį pastatą, reikia atsižvelgti į tai, kokios bus išorės sienos, nes per sienas išeina apie 20–30 proc. visos šiluminės energijos. Naudojant centrinį vėdinimo bloką su šilumos atgavimu, per lauko sienas išeinančios šilumos dalis sudarys daugiau nei 30 procentų.

1 pav. Šiluminės energijos nuostolių pasiskirstymas pastate, atitinkančiame galiojančius statybos reikalavimus

 

Jeigu norite įvykdyti energiją taupančios statybos reikalavimus, sienos turi būti kelių sluoksnių, nes tada galėsite panaudoti reikiamo storio šiltinimo medžiagą. Pavyzdžiui, konstrukcija, kurioje naudojami 25 cm storio tuščiaviduriai keraminiai blokeliai ir 20 cm storio  neoporo plokštės, pasižyminčios 0,033 W/(m·K). šiluminio laidumo koeficientu. Siena gali būti sudaryta ir iš 30 cm storio putbetonio blokelių ir 15 cm storio akmens vatos plokščių, kurių šiluminio laidumo koeficientas λ = 0,035 W/(m·K). Norintiems karkasinio namo, patariama rinktis 20 cm storio akmens vatos plokštes kurių šiluminio laidumo koeficientas siekia 0,035 W/(m·K). Jas taip pat reikėtų padengti 5 cm storio išoriniu akmens vatos sluoksniu, kurio koeficientas siekia  0,037 W/(m·K). Šie būdai leis pastatyti sienas, kurių šiluminio laidumo koeficientas neveršija 0,15 W/(m²·K). Tokį šiltinimo sluoksnį reikia naudoti visoms lauko sienoms aplink šildomą namo dalį bei toms pastato sienoms, kurios ribojasi su kitomis erdvėmis, pavyzdžiui, garažu.

Kad energiją taupančio namo apšiltinimas būtų veiksmingas, jis turi būti taisyklingai įrengtas, todėl montavimo metu būtina vengti šilumos tiltelių susidarymo. Didesnius kaip 2 mm tarpelius, kurie gali susidaryti putų polistireno plokštes klijuojant prie pastato fasado, reikia užpildyti iš tos pačios medžiagos padarytais pleišto formos elementais ar užsandarinti poliuretano putomis. Jeigu statybos projekte naudojama smeigėmis tvirtinama akmens vata, būtina naudoti nuo šilumos tiltelių susidarymo saugančias smeiges – su maža šerdimi ir šiltinimo medžiagos kaiščiais.

Apibendrinimas

Energijos taupymo standartą atitinkančio namo statybos kaina, lyginant su galiojančius statybos reikalavimus atitinkančiu namu, yra 10-15 proc. didesnė. Tokios statybos išlaidos atsiranda todėl, kad reikia pagerinti išorės pertvarų šiluminę izoliaciją, naudoti trijų stiklų langus, žemos temperatūros šildymo sistemą ir mechaninę ventiliaciją su šilumos atgavimu. Šie sprendimai leidžia sutaupyti net 4 kartus daugiau šiluminės energijos. Laikoma, kad įvykdžius energijos taupymo standarto reikalavimus, lyginant su įprastiniu namu ir atsižvelgiant į priimtus sprendimus, atsipirkimo trukmė neviršija 10 metų, o įvertinus augančias energijos ir kuro kainas, investicijos atsipirkimas bus greitesnis. Jeigu pasirūpinsite energetinio naudingumo pažymėjimu, kuris patvirtina pastato atitikimą energetinio naudingumo standartui, tai, bėgant laikui, tokio namo rinkos kaina tikrai didės. Tada jį tikrai parduosite be nuostolių.

Leave a Reply

Your email address will not be published.