Poreikis numatyti pastato vėdinimą kyla iš galiojančių teisės aktų. Iš principo gali būti įrengiamos natūralaus arba dirbtinio (mechaninio) veikimo vėdinimo sistemos. Natūralaus veikimo vėdinimo sistema remiasi gravitaciniu oro mainų principu, kai dėl atmosferos slėgio vyksta oro pasiteikimas per senos statybos pastatuose įrengtas vėdinimo angas sujungtas į kanalus, iš sumūrytų plytų ar surenkamų blokų, kurie eina per visą pastato aukštį. Tačiau pastaraisiais metais plačiai naudojami šiuolaikiniai sprendimai įrengiant dirbtinio (mechaninio) veikimo rekuperacines sistemas, leidžiančias susigrąžinti šilumą iš panaudoto oro. Tokiu būdu mažinamos sąnaudos papildomai tiekiamo oro srauto pašildymui.
Bet kuriam šiuo metu statomam pastatui būdingas aukštas pastato sandarumo laipsnis. Tai leidžia pasiekti atitinkamą energijos vartojimo efektyvumo lygį. Tačiau reikia nepamiršti, kad pastato izoliacija, kuri prastai praleidžia orą, neužtikrina pakankamo šviežio oro patekimo į pastatą, kuris yra būtinas natūralaus vėdinimo veikimo sąlyga. Šiuo atveju būtinas sprendimas – naudoti mechaninę sistemą, kad būtų užtikrintas nuolat paduodamas šviežio oro srautas iš lauko į patalpas. Būtina užtikrinti ir laisvą oro judėjimą tarp atskirų patalpų, tam duryse tarp apatinio varčios krašto ir slenksčio arba grindų paliekant tarpą.
Taip pat skaitykite: Ugniai atsparus namas
Vėdinimo ortakiai. Kokią funkciją atlieka vėdinimo ortakiai?
Pagrindinė vėdinimo ortakių funkcija – pašalinti užsistovėjusį orą iš pastato vidaus ir/ar tiekti šviežią (švarų) orą iš lauko. Efektyvus vėdinimo ortakių veikimas padės sureguliuoti tinkamą drėgmės lygį pastato patalpose.
Natūralaus vėdinimo sistemoje pagrindinį vaidmenį atlieka vėdinimo angos ir kanalai, jų skerspjūvio matmenys ir forma. Dažniausiai būna stačiakampės arba apskritos formos kanalai. Abiem atvejais, norint užtikrinti tinkamą sistemos efektyvumą, būtina numatyti reikiamą mažiausią kanalo skerspjūvį.
Kaip ir natūralioje vėdinimo sistemoje, taip ir dirbtinio (mechaninio) veikimo rekuperacinėje sistemoje oro padavimas ir ištraukimas vyksta per ortakius, kurie gali būti gaminti iš skardos ar plastiko. Tokie elementai turi būti tinkamo skerspjūvio matmenų, subalansuoti sistemoje, montuojami po grindimis arba kabinami prie lubų konstrukcijos.
Visais atvejais turi būti užtikrinamas sumontuotų ortakių sandarumas.
Skaitykite: Kampinis židinys
Vėdinimo ortakis ir izoliacija
Tinkamas sprendimas – izoliuoti vėdinimo ortakius. Izoliacija gali būti šiluminė, priešgaisrinė, antikondensacinė arba garso. Ortakių šilumos izoliacija neleidžia pernešamam orui atvėsti (įkaisti) ir užtikrina reikiamą sistemos veikimo efektyvumą mažiausiomis sąnaudomis. O antikondensacinė izoliacija neleidžia susidaryti kondensatui ant išorinio ir/ar vidinio ortakio paviršiaus esant dideliam temperatūrų skirtumui. Tai ypač svarbu, kai ortakis sumontuotas nešildomose patalpose (pvz., palėpę). Priešgaisrinė izoliacija neleidžia ortakių vidumi plisti ugniai gaisro atveju. Garso izoliacijos dėka negirdėsime pašalinių garsų sistemoje dėl oro pernešimo.
Produktas, leidžiantis sukurti sandarią, ištisinę vėdinimo ortakių izoliaciją, yra akmens vata. Dėl išskirtinių savo savybių akmens vata užtikriną šilumos, priešgaisrinę ir garso izoliaciją, o panaudojus akmens vatos gaminius su aliuminio folijos danga – turėsime ir antikondensacinę izoliaciją.
Teksto autorius:
Andrius Buska
Statybos inžinerijos daktaras, UAB “ROCKWOOL” techninis vadovas. Dirba pastatų šilumos, priešgaisrinės ir garso izoliacinių sprendimų bei technologijų srityje. Konsultavimas ir mokymai siekiant kompleksinio požiūrio į energinį efektyvumą, saugumą ir komforto užtikrinimą tvariame projektavime bei statyboje.
