Pastato išvaizda, o tiksliau fasadas reprezentuoja visą objektą. Pastato fasadas yra architektūrinis sprendimas, į kurį visų pirma atkreipiame dėmesį, tačiau neužtenka tik grožio ar estetikos, būtinas ir jo funkcionalumas. O tam, kad atliktų savo funkciją, jis turi būti įrengtas teisingai, t.y. naudojant specialiai pritaikytą sistemą, rinkinį ar komplektą sudarytą iš atskirų gaminių ar komponentų.
Tinkamai suprojektuotas ir įrengtas fasadas lemia ne tik pastato estetiką, bet ir atlieka apsauginę funkciją. Todėl statytojai ir rangovai turėtų rinktis patikrintas, sertifikuotas sistemas susidedančias iš tokių statybos produktų, kurie pritaikyti naudoti sudėtingomis sąlygomis, t.y. atsparūs saulės spinduliams, aukštos ir žemos temperatūrų svyravimams ir pan.
Priklausomai ar išorės sienos sluoksniuose yra ar ne įrengiamas oro tarpas – fasadai skirstomi į: nevėdinamus ir vėdinamus. Nevėdinamose fasadinėse sistemose tiesiai ant priklijuoto šiltinimo sluoksnio įrengiamas apdailinis-dekoratyvinis tinkas. O vėdinamo fasado sistemose įrengiamas oro tarpas tarp izoliacinės medžiagos bei išorės apdailos. Ir kaip matote kiekvieno šiuolaikiško ir energiją taupančio pastato sienų neįsivaizduojame be atskiro šilumos izoliacijos sluoksnio.
Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad net ir geriausios statybinės medžiagos ar sistemos neatliks savo funkcijų, jei pastato fasadas bus padarytas neteisingai ar su defektais. Tad pasižiūrėsime, į ką atkreipti dėmesį įrengiant fasadą?
Taip pat skaitykite: Pastato sandarumas – į ką atkreipti dėmesį
Taip pat skaitykite: Namo statybos kaina 2022 – kiek išleisime projektavimui, statybai ir interjerui?
Kaip paruošti pagrindą?
Nepriklausomai nuo to – ar kalbame apie naujai pastatyto ar renovuojamo pastato sienų pagrindą prie kurio tvirtinasi vėdinamo fasado karkaso elementai ar klijuojama tinkuojamos sistemos termoizoliacija, pagrindas turi būti stiprus, kad atlaikytų apkrovas, lygus, be didelių išgaubimų ir įdubimų. Paviršius, prie kurio bus glaudžiama termoizoliacinė medžiaga turi būti tvirtas, švarus ir sausas (o jei reikia ir nugruntuotas). Taipogi prieš pradedant montuoti termoizoliacinius sluoksnius būtina įsitikinti ar užtikrintas pagrindo (laikančiosios sienos dalies) sandarumas.
Vėdinamas ar nevėdinamas fasadas?
Gyvenamiesiems pastatams šiltinti plačiai naudojamos abi sistemos. Vėdinamo fasado atveju šiltinant išorės sienas yra įrengiamas oro tarpas ir užtikrinamas laisvas oro judėjimas, kad būtų pagerinta atitvaros drėgminė būsena, nes tarpsluoksniuose dėl išorės poveikio susidaro sąlygos oro judėjimui, todėl suintensyvėja drėgmės garavimas nuo medžiagų paviršių ir susidaro sąlygos drėgmės pasišalinimui. Išorės apdailą galima rinktis iš labai didelio apdailinių medžiagų asortimento, kurios tvirtinasi prie laikančiojo karkaso. Bet pirmiausiai įrengiant tą karkasą reikia sumontuoti reikiamo storio šiltinimo sluoksnį, jį pritvirtinti bei apsaugoti nuo vėjo poveikio dėl oro tarpe judančio oro. Nevėdinamo fasado sistemose apdailai naudojami kelių rūšių plonasluoksniai tinkai plačiame spalvų diapazone. Šie apdailiniai tinkai įrengiami ant išorinio šiltinimo sluoksnio paviršiaus, o plokštės vidine puse klijuojamos prie sienos klijais ir tvirtinamos smeigėmis.
Tiek vėdinamos, tiek ir nevėdinamos fasadinės sistemos tinkamos naudoti šiltinant naujus ar renovuojant senus pastatus. Abiem atvejais šilumos izoliacijos storis dažniausiai būna 15-40 cm priklausomai nuo reikalingos pasiekti pastato energinio naudingumo klasės.
Šiltinimui pasirinkus akmens vatą būsite tikri, kad net ir esant ekstremaliam išorinių temperatūros ir drėgmės veiksnių poveikiui, plokštės nekeičia matmenų, nesideformuoja ir nesitraukia. Be to, ROCKWOOL akmens vatos pluošto struktūra lemia laisvą vandens garų laidumą ir nesudaro barjero vandens garams, todėl patalpose užtikrinamos komfortiškos sąlygos. Reikia paminėti, kad akmens vatos plokštės turi aukščiausią reakcijos į ugnį klasę – A1, t.y. jos yra nedegios, todėl užtikrina puikią apsaugą nuo gaisro. Akmens vata yra tvarus ir ilgaamžis sprendimas, pasižymintis atsparumu cheminei bei biologinei korozijai.
Taip pat skaitykite: Didelis ar ne – svarbu savas namas
Garų barjeras – kada reikia montuoti, o kada ne?
Esant sienoms iš mūro ar betono, garų barjero ar izoliacinio sluoksnio įrenginėti nebūtina. Tačiau lengvų karkasinių sienų atveju – garų izoliacinis sluoksnis privalomas, ir ten dažniausiai naudojama aliuminizuota (minimalus storis 0,02 mm) arba polietileno (minimalus storis 0,2 mm) plėvelė arba PVC (minimalus storis 0,1 mm) danga.
Įrengiant garų izoliaciją šis sluoksnis turi būti labai sandarus, todėl darbai atliekami itin kruopščiai. Įtrūkimai ar pažeidimai neleidžiami, todėl net ir kabių ar vinių įkalimo vietos taip pat turi būti užsandarinamos. Nereikia pamiršti ir lipnia juosta perklijuoti taip vadinamus persidengimus, kurių užleidimų plotis min. 10 cm. O ir visi prijungimai garų izoliacinio sluoksnio prie gretutinių konstrukcijų (sienų, lubų ir pan.) turi būti užsandarinti.
Kokia gali būti fasado apdaila?
Nevėdinamo fasado atveju apdailai galima rinktis iš kelių struktūrų tonuoto silikoninio, silikatinio ar akrilinio tinko variantų. O pasirinkus mineralinį tinką jį galima dažyti plačia tinkamų dažų spalvine gama. Tačiau jei įrengiamas vėdinamas fasadas – tai apdailos medžiagų asortimentas rinkoje praktiškai begalinis, pradedant nuo medinių, metalinių, plastikinių, fibrocementinių dailylenčių, HPL laminato, pluoštinio cemento plokščių, įvairių dydžių ir rūšių plytelių ir net iki granito ar marmuro plokščių ir pan. Viskas priklauso nuo vizijos, estetikos ir finansinių galimybių.
Teksto autorius:
Andrius Buska
Statybos inžinerijos daktaras, UAB “ROCKWOOL” techninis vadovas. Dirba pastatų šilumos, priešgaisrinės ir garso izoliacinių sprendimų bei technologijų srityje. Konsultavimas ir mokymai siekiant kompleksinio požiūrio į energinį efektyvumą, saugumą ir komforto užtikrinimą tvariame projektavime bei statyboje.
