Namo šiltinimas – ką turite žinoti prieš perkant namą? 

Susirasti norimą ir tinkamiausią namo variantą nėra lengva užduotis. O maža to, dar prieš įsigijant svarbu nustatyti ir įsivertinti techninę pastato būklę. Laimei – neturime to daryti vieni.

 

Vietoje to, kad sau statydami naują namą ir statybvietėje praleistumėte metus ar du, verta pasidomėti jau pastatytais namų variantais. Susiradus tinkamą variantą – visus įsigijimo formalumus, įskaitant persikraustymą, galima atlikti per mėnesį. Yra tik viena problema: reikia atidžiai ir pilnavertiškai įsivertinti namo, kurį planuojate pirkti, techninę būklę. Žinoma, kartais galima pasikliauti vien išvaizda, pardavėjo patikinimais ir taip priimti sprendimą. Tačiau kas, jeigu namo problemos slypi ten kur nematome plika akimi?

Taigi, kaip atpažinti ar parduodamas namas buvo tinkamai pastatytas ar suremontuotas?

Taip pat skaitykite: Garažo šiltinimas – nuo lubų iki vartų

Namo šiltinimas 

Jeigu kyla net menkiausios abejonės, jog namas kurį nusižiūrėjote gali būti netinkamai ar neteisingai apšiltintas, kreipkitės į specialistus energiniam namo auditui atlikti arba jei namą apžiūrite šaltuoju metų laikotarpiu, tiesiog reikia pasitelkti termovizorių, su kuriuo įsitikinsite, kokios vis tik šiluminės būklės jūsų nusižiūrėtas namas.

Jeigu galvojate, kad kiek didesni nei įprastai mėnesiniai namo šildymo kaštai nėra didelė problema – jūs galite stipriai klysti. Energiškai neefektyvus namas nėra tik didesnių sąskaitų už šildymą šaltinis. Nesandarumai, susidarę šalčio tilteliai aplink angas ar ties sujungimais gali ne tik išauginti šildymo kaštus, bet ir privesti prie pelėsio atsiradimo, taip sukurdamas sveikatai pavojingą patalpų mikroklimatą ar konstrukcijų irimą. Tai ne tik kenkia sveikatai, bet ir gali ženkliai sumažinti pastato tarnavimo laiką, kas gali privesti prie poreikio, dažniau atlikti periodinius remontus.

Neskubėkite kviestis ekspertų iš anksto, galbūt tai visai nebūtina, kadangi kai kurie pastato trūkumai gali būti matomi ir ne profesionalo akimis.

Aišku apžiūrint pamatus nelabai daug ką galime pasakyti apie jų šilumos ir hidro izoliaciją. Norint kažką spręsti, reikėtų atkasti apie 60 cm, o jeigu yra rūsys ir gerokai daugiau, tik tam, kad įsivertinti pamatų apšiltinimo ir hidroizoliacijos būklę. Apie bendrą namo apšiltinimą vertėtų spręsti iš kitų pastato konstrukcijų.

Hidroizoliacija ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį 

Jeigu tik įėję į rūsį jaučiate slogų orą ir drėgmės perteklių, tai gali reikšti namo požeminės dalies hidroizoliacijos problemas. Šioje situacijoje hidroizoliacijos nebuvimas ar pažeidimas gali būti netgi pavojingiau nei šilumos izoliacijos defektai, kadangi vandens ir drėgmės skverbimasis gali sukelti konstrukcijų irimą bei sudėtingą ir brangų remontą.

Taip pat skaitykite: Statybos tendencijos 2021 metams

Kur reikėtų sutelkti dėmesį žiūrint į sienas? 

Čia jau paprasčiau. Būtinai atkreipkite dėmesį ar nesimato jokių patamsėjimų, sudrėkimų arba pelėsio ženklų. Tai dažniausiai indikuoja, kad šiltinimo sluoksnis nepakankamas ar jame yra palikta tarpų, per kuriuos prarandama šiluma bei tos vietos greitai atvėsta žiemą. Žinoma, galite patikrinti ar šilumos izoliacija iš vis yra ir net nesunkiai nustatyti jos storį, nebent tai būtų trisluoksnės mūro sienos arba sienoje yra įrengtas oro tarpas.

Per žema atitvarų temperatūra, drėgmė bei ventiliacijos trūkumas sąlygoja pelėsio susidarymą. Drėgmės perteklius pasiekęs šaltą atitvarą, kondensuojasi ant jos paviršiaus ar net kartais pačioje atitvaroje. Įsiveisęs pelėsis sunkiai išnaikinamas buitinėmis priemonėmis ar maskuojant, bet nepašalinus atsiradimą sąlygojančių priežasčių. Esant palankiai terpei pelėsis plinta, neigiamai veikia atitvaras bei atsiliepia žmonių sveikatai.

Jeigu norite įsitikinti, jog angokraščiai apie langus ir duris yra tinkamai apšiltinti, be jokių pašalinių ekspertų, tiesiog braukite ranką aplink angokraščio paviršių. Jeigu vis tik pajaučiate vėsą ar šaltį, greičiausiai sandarinimas nėra įrengtas tinkamai. Tokios probleminės vietos, kaip per nepilnai šilumos izoliacija užpildytas tarpas tarp lango ir sienos ar susidarę šalčio tiltai dėl įtrūkimų ar tarpų gali būti išspręstos panaudojant montažines putas. Verta pastebėti, jog toks “jutiminis” konstrukcijos efektyvumo įsivertinimas gali būti naudojamas tik šaltuoju metų laikotarpiu. Taipogi ir čia atkreipkite dėmesį ar nėra pajuodavimų, pelėsio ar grybelio nusėtų vietų.

Šilumos izoliacija stoge – kur ir kada? 

Pereikime prie stogo. Bendrai kalbant apšiltinimo problemos šioje ativaroje, palyginti, sutvarkomos lengviau .

Per stogus, ypač senos statybos namuose, prarandama didelė šilumos dalis ir nepakankamas šiltinimas brangiai kainuoja. Jei buvo naudotas plonas šiltinimo sluoksnis ar jis įrengtas tik vienu sluoksniu – tai didelė šilumos dalis praeina per medines konstrukcijas. O jei ir nesandariai suklota izoliacija, tai automatiškai susidaro šalčio tiltai per tarpus tarp sujungimų. Visuomet rekomenduojama akmens vatą montuoti dviem sluoksniais, taip leidžiant šiltinimo sluoksniams persidengti.

Patikrinti palėpės ar šlaitinio stogo apšiltinimo kokybę šaltuoju laikotarpiu galite panaudoję termovizorių, kuris aiškiai parodo neapšiltintas vietas, kur prarandama šiluma. Taip pat, jeigu sniegas užsilaiko ant pačio stogo ilgai, tai geras ženklas, nes rodo, kad namas neišleidžia per daug šilumos būtent per šią konstrukciją. Jeigu matote dalinį sniego ant stogo nutirpimą, o kai kur užsilaikymą, tai reiškia, kad ne visa izoliacija sudėta tinkamai.

Ar verta laukti žiemos, kad nustatyti ar namas tinkamai apšiltintas? Turbūt, jog ne – tačiau kur kas lengviau pačiam pamatyti problemines vietas žiemos metu, nei tarkime šiltą ir sausą vasaros dieną. Bet jeigu jaučiate, jog vasarą namo vidaus patalpos perkaista, tai taip pat gali būti dėl nepakankamos šilumos izoliacijos storio ar jos montavimo klaidų, atsižvelkite į tai.

Apibendrinimas

Pasinaudoję šiais patarimais galite bandyti įsivertinti namo būklę patys ieškodami galimai probleminių namo vietų. Tačiau prieš priimant galutinį sprendimą dėl turto įsigijimo, kuris gali kainuoti ne vieną šimtą tūkstančių, verta būtų pasisamdyti statybos ekspertą, kuris įvertintų namo būklę ir nustatytų defektus.

Profesionaliai atlikta namo ekspertizė leis ne tik nenupirkti “katės maiše”, bet ir parodys realią namo būklę. O žinodami situaciją galite prašyti pardavėjo sumažinti kainą bei įsivertinti papildomus kaštus namo remontui, jei jų prireiktų.

Papildomai reikia patikrinti ir kokia nustatyta namo energinio efektyvumo klasę, o jei nėra – tai užsakyti energinį namo auditą, kas parodytų konkrečius namo šiluminius rodiklius ir energijos poreikius.

Jeigu ketinate pirkti senos statybos nerenovuotą namą, turėkite mintį, jog galite pretenduoti į valstybės subsidijas namo renovacijai atlikti. Atsižvelgiant į namo stovį bei atlikus renovaciją ir gavus subsidiją, įsigiję net ir ne pirmos jaunystės namą, jį prikelsite antrajam gyvenimui, susikursite sau namus ir iš šios situacijos galite išeiti kaip nugalėtojai.

 

Patariame paskaityti: namo šiltinimas turėtų prasidėti nuo stogo.