Daugelyje individualių namų pastogė yra negyvenama, todėl ši erdvė dažniausiai yra nešildoma, taigi perdangos arba lubų apšiltinimas tampa nepaprastai svarbus. Kodėl tai yra taip svarbu ir kaip teisingai įrengti šiltinimą? Keletas mūsų patarimų šiame straipsnyje.
Kodėl reikia izoliuoti perdangą (lubas)?
Kažkuriame namo statybos etape daugelis statytojų savęs klausia – kokį stogą pasirinkti: šlaitinį ar plokščią? Jei renkamės šlaitinį stogą, tuomet iš karto kyla kitas klausimas: ar erdvė po stogu bus naudojama ar ne? Jei pastogė nebus eksploatuojama, t.y. ten nieko neplanuojame daryti ar ją naudoti tik kaip sandėliavimo patalpą, tuomet racionalesnis sprendimas būtų apšiltinti perdangą arba lubas. Tokiu būdu nereikia šiltinti stogo, o perdangos šiltinimas skirs šaltą erdvę nuo žemiau esančių šildomų patalpų. O numačius įrengti eksploatuojamą palėpę – reikės stogą šiltinti tarp gegnių.
Toks sprendimas yra racionalus dėl dviejų priežasčių. Visų pirma – sumažiname šiltinamo paviršiaus plotą bei šildomą tūrį. Tai reiškia, kad norint tinkamai apšildyti pastatą mums reikės mažesnės šildymo sistemos galios, o tai labai svarbu renkantis ir šilumos įrenginį.
Taip pat skaitykite: Pastato sandarumas – į ką atkreipti dėmesį
Antra – užkertame kelią dideliems šilumos nuostoliams. Kaip žinome iš fizikos, šiluma kyla aukštyn, todėl efektyvi lubų izoliacija leidžia sumažinti nereikalingus nuostolius ir taip sumažinti išlaidas šildymui. O šiltinimui naudojant nedegias šilumos izoliacines medžiagas taip pat padidiname lubų atsparumą ugniai, o tai senų medinių pastatų atveju yra papildomas privalumas.
O kuomet pastogė bus eksploatuojama (t.y. naudojama kaip gyvenamoji patalpa), tai kaip minėta ankščiau teks rinktis kitokį šiltinimo būdą. Šiuo atveju nereikia izoliuoti perdangos tarp dviejų šildomų patalpų, nes reikia užtikrinti šilumos cirkuliaciją, tad papildoma lubų izoliacija šioje konstrukcijoje nereikalinga. Tačiau įrengiant ir stogo šiltinimą tarp gegnių, dėl savo unikalių savybių tam geriausiai tinka akmens vata. Tuomet šiluma laisvai pasiskirstys visose namo patalpose, o šlaitinis stogas minimizuos šilumos praradimą į išorę.
Patariame paskaityti: Šilumos izoliacija. Kaip užsandarinti senus langus ir sumažinti šilumos nuostolius?
Kuo šiltinti perdangos konstrukciją?
Yra daug būdų apšiltinti perdangą ar lubas, tačiau praktikoje naudotinas sprendimas labai priklauso nuo pačios perdangos tipo. Jei perdanga yra gelžbetoninė – tai šilumą izoliuojančių medžiagų pasirinkimas platesnis, o jei naudojama medinė karkasinė perdanga dažniausiai renkamasi mineralinę vatą arba purškiamą izoliaciją (pvz.: celiuliozinę vatą ar poliuretano putas, iš kurių galima suformuoti izoliacinį sluoksnį). Priklausomai nuo namo energinio efektyvumo klasės neeksploatuojamos pastogės perdangos šilumos perdavimo koeficientas svyruoja nuo 0,15 W/m2K B klasei iki 0,10 W/m2K A++ klasei pasiekti. Tai reiškia, kad šilumos izoliacijos storis dažniausiai svyruoja nuo 25 iki 40 cm – priklausomai nuo naudojamos medžiagos šilumos laidumo koeficiento.
Akmens vatos pasirinkimas tokioje konstrukcijoje itin rekomenduojamas, kadangi tai yra medžiaga pasižyminti didele garso sugertimi bei gebėjimu slopinti triukšmą. Taip pat ji yra elastinga ir gali sandariai užpildyti visus tarpus tarp medinių elementų. Tai pasiekti būtų daug sunkiau naudojant standesnes medžiagas, tokias kaip polistireninio putplasčio ar poliuretano plokštes.
Savo ruožtu tiek polistireninis putplastis, tiek ir poliuretanas nepasižymi geromis akustinėmis savybėmis ir nėra pakankamai lankstūs, o tai reiškia daug sudėtingesnį izoliacinio sluoksnio rengimą. Be to, dėl didesnio nuosavojo tankio akmens vata lėčiau perkaista vasaros metu, todėl geriau susidoroja ir su patalpų perkaitimo problema esant karštoms vasaroms.
Taip pat skaitykite: Garažo šiltinimas – nuo lubų iki vartų
Perdangos šiltinimas pučiama (biria) akmens vata – kodėl gi ne?
Šis sprendimas ypač tinka horizontaliems paviršiams šiltinti būtent tokiems kaip perdangos neeksploatuojamose pastogėse. Šiltinimas pučiama (biria) akmens vata GRANROCK SUPER yra atliekamas mechanizuotu būdu naudojant specialią įrangą, kuri palaidą vatą konstrukcijoje paskleidžia vientisu ir tolygiu sluoksniu (be jokių siūlių ar tarpų). Be to, tokiu būdu galima labai paprastai izoliuoti mažas erdves bei sunkiai pasiekiamas vietas palėpės kampuose arba kai palėpėje sumontuota daug konstrukcinių stogo elementų (pvz.: statramsčių, spyrių, įvaržų ir pan.) ar išvedžiota komunikacijų (pvz.: ortakių, laidų). Kadangi šiltinimui pasirinkus naudoti standartinius gaminius (plokštes ar demblius) to padaryti praktiškai neįmanoma arba tai reikalauja daug pastangų ir laiko. Purškiamas šiltinimo procesas naudojant pučiamą (birią) akmens vatą gali būti atliekamas bet kokiu oru, nepriklausomai nuo išorės temperatūros ir drėgmės. Tai leidžia palėpių izoliavimo darbus vykdyti bet kuriuo metų laiku, skirtingai nuo technologinių apribojimų kitoms medžiagoms.
Teksto autorius:
Andrius Buska
Statybos inžinerijos daktaras, UAB “ROCKWOOL” techninis vadovas. Dirba pastatų šilumos, priešgaisrinės ir garso izoliacinių sprendimų bei technologijų srityje. Konsultavimas ir mokymai siekiant kompleksinio požiūrio į energinį efektyvumą, saugumą ir komforto užtikrinimą tvariame projektavime bei statyboje.
